- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia šią savaitę vyksiančiame pasitarime dėl papildomo krašto apsaugos finansavimo siūlysiąs daugiau dėmesio skirti oro gynybai.
„Pristačiau prioritetus. Atsiranda naujų akcentų, tas bus plačiau pristatyta trečiadienį, nes tikrai gerbiu opoziciją, kuri grįžta, noriu, kad ir ji išgirstų. Bet tuose pasiūlymuose yra daugiau akcentų į oro gynybos stiprinimą Lietuvoje“, – pirmadienį po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio žurnalistams sakė jis.
Ministras tvirtino negalįs atskleisti daugiau detalių, tik minėjo, kad kalbama apie vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas.
„Tai, ką pristatysiu, yra tam tikras balansas tarp divizijos sunkinimo ir divizijos įgalintojų, kas yra oro gynybos sistemos. Kalbame apie vidutinio nuotolio oro gynybos plėtotę“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Partijų, verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimas dėl krašto apsaugos finansavimo vyks trečiadienį Vyriausybėje.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, dėl naujų prioritetų papildomo finansavimo poreikis nesikeičia.
„Krašto apsaugos ministras pristatė savo požiūrį dėl finansavimo prioritetų. Dėl to, sakyčiau, finansavimo poreikis nelabai smarkiai keičiasi“, – sakė ji.
Anksčiau skelbta, kad vertinant Lietuvos krašto apsaugos sistemos poreikius, artimiausius šešerius metus gynybai reikėtų papildomai skirti apie 0,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vėlesniais metais – 0,4 proc. BVP.
„Mes, kaip ir praėjusį kartą kalbėjome, kad yra gerų priežasčių, dėl ko krašto apsaugos finansavimas turėtų didėti nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuos prioritetus peržiūrėjus nelabai kas keičiasi tuo požiūriu. Tiesiog kitokie ministro prioritetai pagal tai, kaip jam atrodo, į ką investuoti būtų išmintingiausia artimiausiu laikotarpiu“, – sakė I. Šimonytė.
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė tvirtino, kad naujasis planas „skamba logiškai“.
„Ir, man atrodo, kad dabar bus daugiau aiškumo“, – teigė ji.
Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat teigiamai atsiliepė apie gynybos prioritetų pokyčius.
„Tai, kas mums šiandien preliminariai buvo pristatyta, mes, viena vertus, matome, kad mūsų pozicija, jog reikia įtraukti daugiau šiuolaikinių technologijų į mūsų gynybą, buvo išgirsta, ką matome ir iš karo pamokų Ukrainoje. Gal daugiau ir apie dronus kalbama“, – sakė politikė.
„Ta kryptis yra gera, jaučiamės, kad esame gal kiek prisidėję Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje su gynybos pramone. Trečiadienį tai bus detaliau pristatyta visiems“, – pridūrė ji.
Lietuva turi įsigijusi vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS. Tai – plačiausiai NATO šalyse naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema.
Praėjusių metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija pasirašė naują NASAMS įsigijimo sutartį su šią sistemą gaminančia Norvegijos įmone „Kongsberg Defence and Aerospace“.
Naujai perkamos sistemos vertė siekia apie 200 mln. eurų.
Šiuo metu finansavimas gynybai Lietuvoje siekia 2,75 proc. BVP, tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP. Dėl to ieškoma papildomų lėšų šaltinių krašto apsaugai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusų pranešimus dėl jūrinių sienų L. Kasčiūnas vadina geopolitinėmis konvulsijomis
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pranešimus apie Rusijos planus keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija vadina geopolitinėmis konvulsijomis. ...
-
L. Kasčiūnas: pasienyje su Rusija, Baltarusija ketinama įrengti nuolatines fortifikacijas
Pasienyje su Rusija ir Baltarusija planuojama įrengti nuolatines fortifikacijas – karinius įtvirtinimus, skirtus stabdyti galimą priešiškų pajėgų judėjimą. ...
-
Vyriausybė pritarė Klaipėdos pietinio aplinkkelio projekto planavimui1
Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Klaipėdos pietinio aplinkkelio projekto planavimui. ...
-
Vyriausybė pritarė kariuomenės struktūros pokyčiams dėl divizijos, tankų bataliono įkūrimo1
Vyriausybė trečiadienį pritarė Principinės kariuomenės struktūros įstatymo pakeitimams, kuriuose kariuomenės struktūra papildoma siekiant joje sukurti naujus vienetus – pėstininkų diviziją, tankų batalioną. ...
-
Klaipėdoje į viešąjį tualetą nusitaikė vandalai
Vėl sugedo viešasis tualetas, esantis Herkaus Manto gatvėje. Tai esą pastebėjo turistai, dar prieš šventinį savaitgalį kruiziniu laivu atplaukę į uostamiestį. ...
-
Pirmosios Melnragės paplūdimyje gelbėtojų ir vėl nebus6
Netoli šiaurinio molo, Pirmosios Melnragės paplūdimyje, žmonių srautas sezono metu padidėja, o ir vandens sporto mėgėjų didžioji dalis lankosi būtent čia. Tačiau besimaudančiųjų šioje vietoje gelbėtojai nestebi ir ištikus n...
-
Lietuvoje nyksta miškai: eglynus pakeis maumedžiai?3
Ar eglynus Lietuvoje pakeis maumedžių miškas? Miškininkai pasodino iš Lenkijos atsivežtus specialius, bandomuosius maumedžius, stebės, ar jie gali prigyti mūsų krašte. Įveisti maumedžius Lietuvoje bandoma ne tik dėl to, ka...
-
„Yle“: iš ministerijos svetainės dingo Rusijos planas keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija
Iš Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainės dingo informacija apie planus keisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva, trečiadienį praneša visuomeninis suomių transliuotojas „Yle“. ...
-
Po pranešimų apie Rusijos ketinimus Baltijos jūroje – Maskvos atsakas3
Po žinios apie Rusijos ketinimus perbraižyti sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje pasirodė Maskvos paaiškinimai. Pranešama, kad peržiūrėti savo teritorinių vandenų ir ekonominės zonos Rusija neketina. ...
-
Mokytojų padėjėjų etatai Klaipėdos švietimo įstaigas pasiekia greičiau
Klaipėdos miesto savivaldybėje šiemet sukurta lankstesnė galimybė švietimo įstaigoms greičiau gauti reikalingą finansavimą mokytojo padėjėjų etatams įsteigti. Suformuotas finansinis rezervas, jo dėka specialistų patvirtinta pagalba ...