Skirtingais keliais suka kas antra sutuoktinių pora. Garsiosios Pinkevičių šeimos drama – tik ryškią tendenciją iliustruojantis pavyzdys. Ekonominis sunkmetis sutvirtins poras ar pažers dar daugiau skyrybų?

Kunigo patarimų neprašė

"Jausmas, kad būsiu nebe gyvenimo draugė, o žmona, labai malonus", – rugsėjį, likus trims paroms iki vestuvių su verslininku, koncerno "Ranga Group" prezidentu Laimučiu Pinkevičiumi, pripažino buvusi manekenė Asta Valentaitė.

Anuomet jos balse netikrumo gaidos nesigirdėjo. Nešmėkštelėjo nė menkiausias abejonės šešėlis. Būsima nuotaka čiauškėjo apie vestuvinių batelių iš balto satino paieškas Paryžiuje, apie dizainerių Juozo Statkevičiaus ir Ramunės Piekautaitės siūtas sukneles ir laukiamą ceremoniją Lentvario bažnyčioje.

Santuokos sakramentą jaunavedžiai pageidavo priimti iš kunigo Ričardo Doveikos rankų. A.Valentaitė neslėpė susižavėjimo kunigo pamokslais. Esą sunkią valandą jo vienintelio žodžiai jauną moterį nuramindavo ir sustiprindavo.

Po to, kai bažnyčioje palaimino A.Valentaitės ir L.Pinkevičiaus santuoką, R.Doveika nematė nė vieno iš jų. Sutuoktiniai jam neskambino, neprašė susitikti, neklausė patarimo. Apie jų sprendimą skirtis kunigas sužinojo iš spaudos. Tai R.Doveiką pribloškė ir nuliūdino. Kas atsitiko, kad prieš pusmetį savo laime su visa šalimi besidalijusi garsi šeima iširo?

R.Doveika: "Jie norėjo šeimos"

Šeimos santykių ekspertai pastebi, kad ekonomikos nuosmukis kerta ne tik per žmonių kišenes, bet ir per tarpusavio santykius. Krizė esą paryškina kampuotas partnerių charakterio savybes ir žlugdo meilės ryšius. Ar būtent tai nutiko ir Pinkevičiams?

Kunigas R.Doveika per šešis mėnesius, žinoma, nespėjo pamiršti 2008-ųjų rugsėjo 6-ąją Lentvario bažnyčioje vykusios santuokos.

A.Valentaitė ir L.Pinkevičius atvyko baltu "Rolls Royce", juos supo apsaugininkai, žurnalistai ir didelis būrys draugų – daugiausiai verslo pasaulio grietinėlė.

"Man ši santuoka nekėlė jokių abejonių, – šiandien kalba R.Doveika. – Asta ir Laimutis atrodė subrendę tokiam žingsniui, labai atsakingai ir pagarbiai žiūrintys į bažnytinę santuoką. Prisimindamas mūsų ankstesnius susitikimus, pokalbius, galiu užtikrinti: jie norėjo šeimos."

Santuoka – tik stipriesiems

"Skyrybos vyksta Astos iniciatyva", – tvirtina rimtų finansinių sunkumų pastaruoju metu vis labiau slegiamas L.Pinkevičius. 48 metų vyras atviras: šeima jam – didelė vertybė.

Nors L.Pinkevičiui vedybos su 21 metais jaunesne A.Valentaite buvo antrosios, amžinos meilės įžadų jis bažnyčioje iki tol nebuvo davęs.

A.Valentaitė vedybas su L.Pinkevičiumi vadina klaida. Jauna moteris prisipažįsta, kad santuoka tebuvo bandymas gelbėti išsikvėpusius ir po septynerių metų draugystės gilią krizę patyrusius santykius.

"Pasirodo, ne viskas taip paprasta. Mūsų jausmai šių išbandymų neatlaikė", – prasitarė A.Valentaitė.

"Visada sakiau, – atsiduso R.Doveika, – kad santuoka yra tik labai stiprių žmonių pasirinkimas. Ji ne tiems, kurie nemoka būti ištikimi apskritai ir ištikimi savo apsisprendimui. Jei žmonės skiriasi, vadinasi, kažkurioje vietoje nesugebėjo būti stiprūs."

Maldos praverstų visiems

"Meldžiuosi už juos, – kalbėjo R.Doveika apie yrančią A.Valentaitės ir L.Pinkevičiaus šeimą. – Meldžiuosi už visus, kuriems suteikiau patarnavimus."

Remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje šiandien skiriasi kas antra pora. Jei maldos iš tiesų gelbėja, jos praverstų visoms šeimoms. Pinkevičių atvejis – tik vienas ryškus liūdnos santykių baigties pavyzdys.

Kauno civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Kęstutis Ignatavičius sakė, kad šių metų sausį, kaip ir pernai, užregistruota 200 ištuokų. 2008 m. Kaune nutrauktos 1269 santuokos.

Santykių griūties simptomai

Klausimas, ar ekonominė krizė sustiprins poras ar, atvirkščiai, pažers dar daugiau skyrybų, – vis aktualesnis.

Kaune įsikūrusio Šeimos santykių instituto psichologė Rasa Pietarienė įsitikinusi, kad išbandymas neturtu ir nedarbu gali būti ne lengvesnis nei valdžia ar dideliais pinigais.

Šeimos gyvenimas nuo pat santuokos sukūrimo yra tarsi gyvas organizmas, kuris vystosi ir keičiasi. Sutuoktiniai išgyvena daug krizių: pastangų reikalauja prisitaikymas vienas prie kito, įtampos įneša pirmo vaiko gimimas, atžalų paauglystė, galiausiai – ištuštėjęs lizdas. Ne menkesniu išbandymu gali tapti ir gyvenimas sunkmečio sąlygomis.

"Nedarbas ir nepriteklius žemina žmogaus savivertę. Tai lydi įvairios pasekmės: padidėjusi agresija, alkoholio vartojimas, atsainesnis rūpestis vaikais. Jausdamasis nevertingas žmogus gali užsisklęsti savyje, ieškoti nusiraminimo lošdamas ar pyktį išliedamas ant namiškių", – šlyjančių šeimos santykių simptomus vardijo R.Pietarienė.

Žlunga nerašyta sutartis

"Laisvų darbo vietų sumažėjo perpus." "Realus darbo užmokestis artimiausius dvejus metus tik mažės." "Nedarbas šalyje jau siekia 7 proc." Tokios spaudos antraštės tapo kasdienybe. Jos – šiandienos atspindžiai.

Netekus darbo ir iškilus finansinių sunkumų žmonių nuotaikos tampa slogesnės, neapibrėžtumo jausmas ir gąsdinančios ateities perspektyvos šeimose kelia įtampą.

Kodėl teisiame mylimąjį, kai jis susiduria su rimtais sunkumais? Psichologai sako, kad rinkdamiesi partnerius žmonės giliai širdyje jaučia, kad jie turi įvykdyti nerašytos sutarties sąlygas: bendrame gyvenime tu darysi dalykus X, Y ir Z, o aš – A, B ir C. Kai šis susitarimas žlunga, pavyzdžiui, netekus darbo, partneriai gali jaustis nuvilti. Jei stokojama atlaidumo, lengva pamiršti apie tikrai svarbius dalykus: palaikymą ir užuojautą.

Siūlo keistis vaidmenimis

Sutariama, kad išsaugoti santuoką poroms pirmiausia padėtų gebėjimas bendradarbiauti: klausytis ir išgirsti apie vienas kito poreikius. Neprošal ir atjauta, kito šeimos nario pastangų teigiamas įvertinimas, vengiant priekabių ir kritikos. Sutuoktiniams patariama neieškoti kaltų – verčiau mokytis priimti visokeriopą pagalbą.

"Kartais šeimos narių vaidmenys suprantami stereotipiškai: vyras turi uždirbti pinigų, žmona – rūpintis namais ir vaikais. Jei vyras netektų darbo, būtų sunku susitaikyti su mintimi, kad žmona uždirba daugiau, o jam tenka prižiūrėti vaikus. Tačiau šiuo laikinu periodu apsikeisti vaidmenimis būtų protingas žingsnis. Tai išaugotų šeimos stabilumą", – įsitikinusi R.Pietarienė.

Svarbiausia – emocinis ryšys

"Žmonos atvarė", – tokį paaiškinimą iš vyrų lūpų per konsultaciją neretai išgirsta Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė.

Klientai pasakoja, kad jų verslui gresia bankrotas, kad šeimą slegia paskolų našta. Tai, kaip sutuoktiniams pavyks išspręsti netikėtai užgriuvusius sunkumus, didžiuma priklausys nuo jų emocinio ryšio.

"Jei jis yra, poros bando susiimti, susivienyti ir kapstytis išvien. Šeimoms, kuriose artumo būta mažiau, sudėtingiau, nes kiekvienas kenčia sau. Žmonės gali ir nesiskirti, bet gyventi atskirus gyvenimus", – kalbėjo V.Čioraitienė.

Skyrybų sumažėjo penktadaliu?

"Pastaruosius porą mėnesių skyrybų pageidaujančių porų skaičius sumažėjo 20 proc., – netikėtą žinią pranešė Skyrybų centro direktorius Saulius Vaikšnoras. – Metrikacijos skyriai tai pajus po kelių mėnesių, nes dabar jie registruoja ištuokas, kurias teismas patvirtino dar pernai."

Jo pastebėjimu, ypač sumažėjo sutuoktinių, iš kurių vienas uždarbiauja užsienyje, skyrybų. Iš tokių šeimų pageidavimų išskirti esą sulaukiama 60–70 proc. mažiau.

"Konfliktų šeimose daugėja, bet žmonės skiriasi rečiau tik dėl finansinių sumetimų – teisinės paslaugos nepinga. Anksčiau pora susipyksta ir, žiūrėk, jau lekia skirtis. Dabar paploja per kišenes, o ten – tuščia. Tenka nuleisti garą: partneriai ne suremia pečius, bet ir sukanda dantis", – pasakojo S.Vaikšnoras.

Išeitis bankroto atveju

Tiesa, pasigirdo kalbų, kad skyrybų priežastimi per krizę gali tapti ir siekis išsaugoti dalį turto bankroto atveju. Kai kas spėlioja, ar ne dėl to apie skyrybas paskelbė ir Pinkevičių šeima.

Ne paslaptis, kad statybų bendrovė "Ranga IV", kurios savininkas yra L.Pinkevičius, susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais. Bendrovė negali laiku atsiskaityti su užsakovais – jie kreipėsi į teismą dėl turto ir sąskaitų arešto.

Tačiau milijoninių skolų slegiamą statybų bendrovę "Ranga IV" teismas laikinai apgynė nuo kreditorių ir leido pradėti įmonės restruktūrizavimą.

Skyrybos užsienyje

Londono teisininkai nežino, ar džiaugtis, ar liūdėti dėl to, kad skyrybų prašymų šį mėnesį padaugėjo maždaug triskart, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Po naujamečių švenčių skyrybų visuomet pagausėja, bet šįkart nemažos įtakos tam turėjo ir ekonominė krizė.

"Tvirti santykiai padeda išgyventi ekonomikos nuosmukį. Bet tiems, kurių vedybos ir taip ant bedugnės krašto, krizė kirs galutinai", – aiškino skyrybų teisės specialistė Denise Knowles.

Tačiau spręsdami, skirtis ar ne, žmonės vadovaujasi ne tik emocijomis. Štai, pavyzdžiui, amerikiečiai ir kinai yra pragmatiškesni už britus. Jie pradėjo skirtis rečiau. Nepasiturinčius žmones atbaido brangus skyrybų procesas, o turtuolius – smukusios nekilnojamojo turto kainos. Krizės sąlygomis neapsimoka pardavinėti namų ir dalytis turtą.