Seimas nepritarė, kad Naujųjų metų išvakarės – gruodžio 31-oji – taptų ne darbo diena. Pataisas siūlęs parlamentaras Eduardas Šablinskas tikino, kad laisvadienis reikalingas moterims šventinei vakarienei paruošti.

Ragino pagailėti šeimininkių

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Eduardas Šablinskas nesugebėjo įtikinti Seimo, kad šis pritartų jo rengtoms Darbo kodekso pataisoms, numatančioms gruodžio 31-ąją paskelbti ne darbo diena. Už šį pasiūlymą vakar balsavo 34 Seimo nariai, prieš buvo 19, 38 susilaikė. Parlamentarai grąžino projektą tobulinti.

"Gruodžio 31 d. imituojame, kad dirbame darbą", – pristatydamas projektą sakė E.Šablinskas.

Kaip argumentą jis minėjo tai, kad Lietuvos moterys nespėja tinkamai pasiruošti Naujųjų metų šventei, todėl jos priverstos atsiprašyti iš darbo.

"Dauguma žmonių, ypač moterų, tiesiog nervinasi, vargsta, kad spėtų pasiruošti vakarienei, kad atrodytų gražiai. Geri darbdaviai jas išleidžia iš darbo, blogi, aišku, palieka, ir jos kenčia, susigadina sau nervus, – kolegas graudino politikas. – ...> Jos tą dieną iš tikrųjų nespėja nei apsidirbti namuose, nei pasiruošti pačios. Tad, vyrai, svarstykime, kaip joms padėti."

Vadino Kūčelėmis

Pasak jo, gruodžio 31-ąją žmonės tiesiog galėtų pabūti kartu.

"Naujųjų metų vakarą žmonės kai kuriose Lietuvos vietovėse vadindavę Kūčelėmis ir gamindavę panašius valgius, kaip per prieškalėdines Kūčias, tik valgiai galėjo būti nepasninkiniai ir šieno po staltiese nedėdavo. Naujųjų metų išvakarėse, bent iki vidurnakčio, žmonės neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: būsi apsnūdęs, tinginys", – tokius argumentus parlamentaras dėsto aiškinamajame projekto rašte.

"Esu sužavėtas, kaip rimtai jūs pristatote tą klausimą", – kolegos projektą įvertino liberalas Remigijus Šimašius.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius abejojo, ar Naujųjų metų šventimas yra lietuviška tradicija.

Verslui kainuotų 50 mln. litų

"Žinau, kad lietuviškos, krikščioniškos tradicijos yra Kalėdos, o čia prieš Naujuosius metus dar Snieguolės ir Senelio Šalčio betrūktų. Tai nelabai mūsų tradicijos. Bet ar derinote tai su verslininkais, kaip jie į tai reaguoja? Ar nemanote, kad jeigu reikėtų švęsti kalėdinį laikotarpį, reikėtų parinkti šventinį laikotarpį tarp Kalėdų ir Naujųjų metų?" – teiravosi J.Narkevičius.

Projekto autorius tvirtino, jog "verslininkai taip suderina veiksmus, kad kai eina pinigas, nėra jokių švenčių".

E.Šablinskas tvirtino, kad, Finansų ministerijos duomenimis, dėl naujos švenčių dienos valstybės biudžetas netektų nuo 25 iki 50 mln. litų.

Darbo partijos atstovė Loreta Graužinienė pabrėžė, kad gruodžio 31-oji yra labai svarbi diena valstybiniam sektoriui ir biudžetinėms įmonėms.

"Tą dieną būna didžiulis darbo krūvis, kaip žinote, reikia užbaigti finansinius metus ir taip sutvarkyti pinigus, kad jų neliktų kitiems metams, surinkti visus dokumentus ir taip toliau ...>. Jeigu būtų išeiginė diena, tie žmonės privalėtų dirbti ir reikėtų mokėti papildomai už šventinę dieną. Kita problema iškiltų, jeigu bankai nedirbtų 31 d., savo finansinių metų negalėtume normaliai uždaryti, jei baigtųsi gruodžio 30 d.", – teigė Seimo narė.

Švenčių – net 13

Šiuo metu Lietuvoje pagal įstatymą yra 13 švenčių, per kurias nedirbama: sausio 1-oji – Naujųjų metų diena, vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, krikščionių Velykų dienos (sekmadienis ir pirmadienis), gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena, pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena, pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena, birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena), lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena, gruodžio 24-oji – Kūčių diena, taip pat gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.