Vyriausybės posėdyje priimtu sprendimu Kultūros ministerijai kaip vienai iš fondo steigėjų pavesta atstovauti valstybei ir įgyvendinti valstybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, turtines ir neturtines teises bei pareigas. Fondui perduodamas 70 tūkst. eurų kaip valstybės įnašas.

„Šiandienis Vyriausybės sprendimas yra dar vienas reikšmingas žingsnis sparčiai vykstančiame Medijų rėmimo fondo steigimo procese. Ilgai laukti medijų rėmimo pokyčiai, kuriems įgyvendinti daug metų pritrūkdavo politinės valios, pagaliau tampa tikrove“, – Kultūros ministerijos išplatintame pranešime cituojamas kultūros ministras Simonas Kairys.

Fondas kuriamas norint pertvarkyti paramos žiniasklaidai modelį.

Ministras teigia, kad naujoji įstaiga „visiškai eliminuos valdžios institucijų įtaką priimant sprendimus dėl projektų finansavimo, užtikrins platesnį žiniasklaidos srities projektų spektrą ir gebės aktyviau spręsti šiandienius žiniasklaidos sektoriui kylančius iššūkius“.

Medijų rėmimo fondas turės tris steigėjus, tai – Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija bei Kultūros periodinių leidinių asociacija. Jie lygiomis dalimis dalyvaus fondo valdyme ir spręs visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus fondo veiklos ir strateginio valdymo klausimus.

Medijų rėmimo fonde pagrindinė atsakomybė už skirstomą paramą atiteks kolegialiam organui – fondo tarybai. Ją sudarys dešimt narių – viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančių organizacijų atstovų, kurių vieną skirs ir Medijų taryba.

Seimo priimtos pataisos numato, kad parama bus skiriama kultūrinei, regioninei, tautinių mažumų ir lietuvių išeivijos žiniasklaidai, naujienų, tiriamajai ir šviečiamajai žurnalistikai bei projektams, pagal tarybos siūlomas programas.

Į fondo lėšas negalės pretenduoti LRT ar drauge su nacionaliniu transliuotoju įgyvendinami projektai, viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų projektai, taip pat knygų, garso, vaizdo studijų leidybos, politinių organizacijų projektai.

Medijų rėmimo fondas galės skirti stipendijas žurnalistams, vykdys projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą, vertins projektų rezultatų poveikį visuomenei, organizuos tyrimus, rengs ir skelbs projektų rezultatų apžvalgą.

Fondo direktorių viešojo konkurso būdu atrinks, skirs į pareigas ir iš jų atleis dalininkų susirinkimas.

Įstatyme numatyta, kad Medijų rėmimo fondas turėtų pradėti veikti ne vėliau kaip 2024 metais.

Kurti naują žiniasklaidos rėmimo modelį tuomet imtasi po kultūrinės spaudos atstovų priekaištų ir protestų dėl ydingos finansavimo tvarkos.

Šiemet Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekia 3,248 mln. eurų. Išskyrus valstybės subsidijas, kitų lėšų fondas neadministruoja.