Abortus draudžiantis įstatymas yra pagalba moteriai, sako kunigas Andrius Narbekovas.

"Įstatymas būtų pagalba moteriai, į jį reiktų žiūrėti kaip į pagalbą moteriai. 8 iš 10 moterys sako, kad nebūtų dariusios aborto, jei būtų sulaukiusios paramos iš vyro, visuomenės", - trečiadienį Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo klausymuose sakė A.Narbekovas.

Pažymėjęs, jog diskusijoje kalba visų krikščioniškųjų konfesijų Lietuvoje vardu, jis tvirtino, jog ydinga kalbėti apie moters apsisprendimo laisvę dėl aborto, nes jo čia esą būtent yra mažiausiai.

"Moterys įspaustos į kampą, jos tai (abortą - red.) daro ne savo noru", - kalbėjo kunigas.

"Mane stebina, kad moterys (pasisakančios prieš abortų raudimą - red.) tarsi gina moteris, bet išties yra prieš moteris. Didesnio smurto už abortą gyvenime moteris negali patirti", - tvirtino A.Narbekovas.

"Kalbėti už moterų teisę kontroliuoti savo pačių kūnus - čia loginė ir antropologinė klaida, moteris turi teisę kontroliuoti save, o ne savo kūną. (...) Vaikas gimdoje nėra moters kūno dalis", - pažymėjo dvasininkijos atstovas.

Tuo tarpu Seimo Žmogaus teisių komiteto narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė sakė, jog abortus draudžiantis įstatymas Lietuvos visuomenę sviedžia į inkvizicinių laikų sutemas.

"Projekto autoriai Lietuvoje dirbtinai sėja psichologinį smurtą prieš moterį, prieš moters ar sutuoktinių teisę planuoti gimdymus ir vaikų skaičių. (...) Įstatymas Lietuvos demokratinę visuomenę sviedžia į praeitį, inkvizicinių laikų sutemas", - per projekto klausymus sakė socialdemokratė.

M.A.Pavilionienė tvirtino, jog įstatymas yra inkviziciškas ir amoralus, nes jame iš viso neminimos moters teisės planuoti savo gyvenimą. Sakydama, jog minėtas įstatymo projektas yra inspiruotas Lietuvos katalikų bažnyčios, parlamentarė savo pasisakymą baigė, kad "Lietuva - ne Vatikanas ir niekada Vatikanu netaps".

Vienas projekto iniciatorių, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis pažymėjo, jog dabartinis teisinis reguliavimas neskatina nėštumą nutraukti nusprendusių moterų ieškoti kitos išeities.

"Dabartinis įstatymas neskatina žmonių ieškoti kitų išeičių, dabartinis įstatymas tarsi atleidžia nuo moralinės atsakomybės už negimusio kūdikio nužudymą", - trečiadienį Gyvybės apsaugos prenatalinėje fazėje įstatymo projekto klausymuose sakė Z.Jedinskis.

Pasak jo, tos kitos išeitys būtų saugojimasis nuo nepageidaujamo nėštumo, o neplanuotai pastojus ir nenorint kūdikio - palikti jį vaikų gyvybės langeliuose, vaikų namuose.

"Dabartinis įstatymas leidžia pasirinkti paprasčiausią, žiauriausią kelią - negimusio vaiko nužudymą", - kalbėjo parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo pradėjimo momento.

Žmogaus teisių aktyvistas Donatas Paulauskas tuo tarpu pateikė apklausos duomenis, jog abortų draudimui nepritaria pati visuomenė. 2010 metais atliktos apklausos duomenimis, 84 proc. gyventojų pritaria moters laisvam pasirinkimui nutraukti nėštumą.

"Europoje abortai uždrausti tik keliose valstybėse, jų pavyzdys rodo, kad padidėja nelegalių abortų skaičius, "abortų turizmas", - kalbėjo D.Paulauskas, taip pat pranešęs apie 3,7 tūkst. pasisakančių prieš abortus gyventojų, visuomeninių organizacijų parašų.

Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį surengė Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymo projekto klausymus. Projektui nepritarti siūlo Vyriausybė.

Vyriausybės išvadų projekte sakoma, kad pataisomis siaurinama moters teisė į privatų gyvenimą, be to, kyla abejonių, ar jos atitinka Konstitucinio Teismo doktriną, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principus, Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą jurisprudenciją.

Seimas po pateikimo yra pritaręs grupės parlamentarų, kurių dauguma - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos narai, parengtam Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymo projektui.

Pagal projektą, nėštumą gydytojas galėtų nutraukti tik tuo atveju, jei nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai, arba yra pagrįstų įtarimų, kad moteris pastojo dėl išžaginimo. Nutraukti nėštumą esant aukščiau minėtoms sąlygoms būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių.

Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų.

Europos Sąjungoje (ES) abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jis leidžiamas. Šis terminas svyruoja nuo 10 iki 18 savaičių.

Abortą pateisintų 84 proc. lietuvių, rodo naujienų portalo delfi.lt užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" 2010 metais atlikta apklausa. Abortų nepateisina 9,2 proc. respondentų, 6,5 proc. apklausos metu neatsakė į šį klausimą.

Statistika rodo, kad kasmet abortų Lietuvoje mažėja. 2004 metais jų buvo atlikta 10 tūkst. 644, 2007-aisiais - 9596, 2008-aisiais - 9031,o 2011 metais – 6205.