Kuo dar galima padėti besiginantiems ukrainiečiams?

– Kyjive buvote susitikinęs su gynybos ministru. Ko jiems labiausiai dabar reikia?

– Reikia visko, kas yra ir dabar siunčiama, įrangos, kuri padėtų gintos ne tik nuo oro pavojų, bet ir artilerijos. Reikalingi bepiločiai, jų darbas šiame kare kaip niekada yra intensyvus. Tai buvo galima nuspėti, ir realybėje yra taip, kad bepiločiais abi pusės stengiasi koordinuoti savo ugnies sistemų darbą. Bepiločiai šiame kare yra prarandami taip pat gana gausiai, bet jų vis tiek reikia papildyti. Manau, šalys donorės, kurios teikia karinę pagalbą Ukrainai, apie tai turi žinoti.

Trisdešimt ketvirtoji karo Ukrainoje diena

– Savaitgalį pasirodė pranešimų, kad į Ukrainą buvo paleistas rekordinis raketų skaičius, daugiausia iš Krymo ir laivų jūroje, bet dalis ir iš Baltarusijos. Teigiama, kad tik 10 proc. raketų pasiekė Ukrainos teritoriją. Ką tai reiškia? Ar tai rodo, kad rusų raketos technologiškai niekam tikę, ar ukrainiečiai turi, su kuo jas gali numušti?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ir turi, su kuo gali numušti, ir, tiesą sakant, jau prieš kurį laiką buvo pastebėta, kad dalis rusiškų raketų tiesiog nepasiekia tikslo dėl techninių, gedimų, dėl kitų trūkumų, dalis yra numušamos, ir tik dalis pasiekia tikslą, beje, ta dalis visada buvo mažesnė. Ukrainiečiai šiuo atveju naudoja savo priešlėktuvinės gynybos priemones, kurios padeda jiems numušti sparnuotąsias raketas, nes kitas gana sudėtinga. Kartais ir „Kalibr“ raketas numuša. Šiuo atveju ukrainiečiai galimybių turi, bet, kaip minėjau, karas toks intensyvus, kad atsargas ir jų galimybes reikia nuolat pildyti.

– Rusijos pyktis dabar aiškiai nukreiptas Lenkijai, kuri stipriai padeda dėl pabėgėlių ir per Lenkiją ukrainiečius pasiekia daugiausia vakarų ginkluotės, arba bent jau susidaro toks įspūdis. Kaip Lenkijos pareigūnai į tai reaguoja?

– Geriausiai atsakytų jie patys. Reaguoja ne tik Lenkijos pareigūnai, bet ir sąjungininkai, nes yra „Patriot“ baterija, ten kur yra logistinis centras, kur amerikiečių pajėgos egzistuoja, reakcijos yra iš visų pusių. Rusijos tikslas visada buvo grasinti, daryti psichologinį spaudimą, kad paramos Ukrainai būtų kuo mažiau. Lygiai tokį patį psichologinį spaudimą jie daro ir Baltijos šalims.

– Kokia tikimybė, kad Ukrainai gali būti primestas Korėjos scenarijus? Apie tai garsiai pradėta kalbėti šį savaitgalį.

Manau, tokių scenarijų įgyvendinimas yra sunkiai įmanomas tokioje šalyje kaip Ukraina.

– Rusija norėtų primesti pačių įvairiausių scenarijų. Tačiau ar tai jos galimybėms? Norėjo Ukrainą užimti vos per keletą dienų, bet jai to nepavyko. Manau, Korėjos scenarijus egzistavo tik dėl to, kad didžiosios valstybės, kurios tuo metu dalyvavo faktiškai tiesioginiame kare, sutarė dėl tokio scenarijaus. Dabartinėje situacijoje Ukraina yra, kad ir kaip žiūrėtume į Rusijos galimybes, laiminti pusė. Manau, tokių scenarijų įgyvendinimas yra sunkiai įmanomas tokioje šalyje kaip Ukraina.

– Volodymyras Zelenskis prašė skubos tvarka suteikti Ukrainai kandidatės statusą į ES, o dėl stojimo į NATO – stoti ar nestoti – V.Zelenskis aiškino, kad tai gali spręsti tik tautos referendumas. Dabar jis kalba, kad galbūt svarstytų ir dėl neutraliteto. Kas pasikeitė?

– Šiuo atveju kalbama apie gynybinį aljansą, apie NATO. Prezidentas elgiasi teisingai, nes siūlo būdų, kaip išspręsti dalį šių klausimų, nes supranta, kad šiame kare Ukraina visko taip pat negali laimėti. Galima kalbėti apie paliaubas ir karo nutraukimą. Šiuo atveju, manau, ieškoma išeičių, politinių sprendimų, bet iki susitarimo itin ilgas kelias.

Šiame straipsnyje:

Arvydas Anušauskas

karas Ukrainoje

pagalba Ukrainai

LNK turinys