Nemažą įtaką gyventojų įpročių kaitai daro ir šiuolaikinės technologijos bei mobilusis ryšys, suteikiantis galimybę artimuosius pasveikinti tiesiog paprasta SMS žinute.

Pasak Lietuvos pašto komunikacijos vadovo Luko Zadaracko, gyventojų, siunčiančių laiškus ar atvirlaiškius šalies viduje arba į užsienio šalis, skaičiai mažėja kiekvienais metais.

„Vien tik pirmąjį 2023 m. pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, siunčiamų laiškų skaičiai susitraukė 36 proc. Ir nors prieš Kalėdas ir Naujuosius metus siunčiamų atvirlaiškių skaičius šiek tiek išauga, palyginus su kitais metų mėnesiais, tačiau bendra tendencija išlieka mažėjanti“, – pastebėjo pašnekovas.

Jis taip pat nurodė, kad yra trys pagrindinės laiškų ir atvirlaiškių siuntimo į užsienį kryptys – Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija ir Jungtinė Karalystė.

„Kalbant apie laiškų ir atvirlaiškių mažėjimo tendenciją, manau, kad pagrindinė priežastis yra labai aiški – gyventojų migravimas į elektroninę erdvę. Tai atsispindi ne tik kasmet nuolat mažėjančiame siunčiamų popierinių laiškų skaičiuje, bet ir kitose srityse. Žmonės vieni kitus švenčių proga tikrai sveikina taip pat kaip ir anksčiau, tačiau vis dažniau tai daro socialinių tinklų žinutėmis, elektroniniais laiškais ar SMS“, – akcentavo L. Zadarackas.

Lietuvos paštas pranešė, kad nuo kitų metų pradžios neregistruoto standartinio laiško arba atvirlaiškio iki 20 gramų siuntimas kainuos 1,55 euro, o siuntinys – 3,27 euro (su PVM) bei 1,69 euro už kiekvieną jo kilogramą.

Siunčiant neregistruotą standartinį laišką arba atvirlaiškį į užsienį, kainos bus vidutiniškai 11–22 proc. didesnės.