Šią temą aptarė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

– Ar turėtų Sausio 13-oji būti nedarbo diena?

– Jums kyla klausimų, ar Vasario 16 diena turi būti darbo ar nedarbo?

– Visiškai nekyla.

– Bet dėl kitų dienų kyla. Aš sakau, yra dienos, dėl kurių nekyla klausimų, bet yra kitos dienos, kurios neaišku, kaip atsirado, ir dėl to žmonės net nesupranta, kas tai yra per šventės. Jeigu ir supranta, nesupranta, kodėl jos yra.

– Pavyzdžiui?

– Žolinė. Jeigu klausi, koks tikras pavadinimas... Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų šventė. Aišku, aš ne katalikas, tai nenoriu pulti. Kaip ir profsąjungos nenoriu pulti, nes dėl Gegužės 1-osios irgi yra nesutarimų. 

– Sausio 13-oji yra tikrai svarbi. Tačiau kyla toks klausimas: jeigu Sausio 13-ąją nereikėtų eiti į darbą, vaikams nereikėtų eiti į mokyklą, ar atsirastų daugiau patriotiškumo pas mus, ar ne? Mes tą dieną darbe, mokyklose minime ir tikrai prisimename, o namuose ar būtų tas pats?

– Čia yra labai geras aspektas, bet sakyčiau, kad Darbo kodeksas mokiniams negalioja. Jeigu darbuotojai neina, kodėl negali būti taip, kad būtų tam tikri privalomi renginiai? Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji yra ne ką mažiau svarbios dienos, tačiau mokiniai irgi neina. Galbūt mes turėtume permąstyti santykį. Iš jaunosios kartos atstovų sakė: tikrai, Andriau, būtent Sausio 13 dieną mokykloje yra nemažai renginių, kurie yra svarbūs. Galbūt nebūtinai reikia keisti tradiciją, galbūt Sausio 13-oji galėtų būti skiriama tik edukacijai, nes šiaip formaliai Sausio 13-ąją mokiniai turi dar mokytis. Galbūt galime padaryti, kad mokiniai mokytųsi šventės prasmės. Aš suprantu, kad kainuotų, dvigubi atlyginimai mokytojams ir pan., bet gal valstybei užtektų pinigų tam.

– Beje, apie kainą. Kiek tai kainuotų? Ar yra kažkokie skaičiavimai?

– Skaičiavimai yra labai spekuliatyvūs, bet jūs supraskite, kad jeigu tą dieną dalis žmonių nedirba, tai reiškia, kad nesukuria pridėtinės vertės. Jeigu nedirbi, nieko nesukuri. Kita vertus, tiems, kurie dirba, yra taikomas dvigubas tarifas. Tą dieną jie uždirba gerokai daugiau. Tie skaičiavimai, kiek girdėjau, yra ir 70 milijonų, ir 50 milijonų. Čia yra labai sudėtinga paskaičiuoti. Čia kiek visa valstybė negavo pinigų, kiek mažiau išleido... Sunku skaičiuoti, bet vienareikšmiškai tos dienos kainuoja. Mes esame čempionai: Lietuva turi, berods, 16 šventinių dienų, lyginant su kaimynais, kurie turi po 12.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Čempionai, bet ne daugiausia Europoje.

– Tai aišku, bet mes tarp daugiausiai turinčių dienų.

– Bet ar viena diena bendrame kontekste kažką keistų ekonomikai, finansams? 16 ar 17 dienų nemanau, kad labai didelis skirtumas.

– Kas yra 1 diena iš 16? Tai yra 7 proc. nuo bendrų dienų. Tai yra daug ar mažai, kai pakyla infliacija? Jeigu skaičiuojame kaip vieną dieną, tai aišku, kad ne, bet jeigu skaičiuoji kontekste šventinių dienų, kas yra 16, tai yra 7 proc. BVP augimas yra milžiniškas. Mes jau sakome, kad 2 proc. BVP augimas yra kažkas. Tai yra reikšmingas dalykas. Ši diskusija yra prasminga ir gera dėl to, kad mes suprantame prasmę, ir nėra diskusijos apie tai. Yra kai kurie sprendimai, kurie buvo politiniai. Atsimenu, kaip atsirado Lapkričio 2-oji – buvo visiškai politinis priešrinkiminis sprendimas, truputį pataikavimo elementas. Aišku, bepigu politikams dalinti dienas, bet kažkas už tai turi susimokėti.

– Galite priminti, kada Lapkričio 2-oji įsigaliojo kaip šventinė diena?

– 2016–2020 metų Seimas priėmė šį sprendimą.

– Čia greitai prigijo. Atrodo, kad visada taip buvo – tos kelios dienos aplankyti kapams, lietuviai mėgsta tą daryti.

– Sakyčiau, kad žymiai natūraliau buvo, kai Kūčios buvo paskelbtos nedarbo diena, nes daugelis darbdavių ir taip paleisdavo. Tai yra visiškai logiškas ir prasmingas dalykas. Kūčios pas mus turi netgi gilesnę prasmę nei kitose krikščioniškose šalyse. Prisiminkime Joninių istoriją – tai buvo toks daugiau emocinis dalykas. Viskas gerai, mes švenčiame Jonines, bet ar tai yra valstybinė šventė?

– Joninės yra viena didžiausių švenčių metuose apskritai. Po Kūčių ir Velykų trečias laiptelis būtų Joninės.

– Ar tikrai?

– Žiūrėkite, diskutuojame apie švenčių svarbą, bet ar būtų tokia problema kalbant apie šalies ekonomiką, jeigu turėtume tiek pat nedarbo dienų per metus, bet lietuviai nedarytų taip, kaip visada daro – jeigu šventinė diena yra trečiadienis, tai reiškia, kad ketvirtadienis ir penktadienis paimami, nusimuliuojami, paplanuojami taip, kad nuo trečiadienio Vilnius tuščias.

– Tikrai nėra simuliavimų, nes vis dėlto yra tokie darbai, pavyzdžiui, jūs dirbate žiniasklaidoje, negalite dingti. Daug yra tokių darbų. Su šiomis Kalėdomis buvo tokia savaitė – buvo daug įtampų kolektyvuose, nes kai kas nori išeiti ir būtent tomis dienomis pasidaryti beveik 9 dienų atostogas. Čia yra daugiau išimtys, labai gera diskusija. Šventinės dienos turi būti prasminės, turi būti valstybinės, visuotinės šventės, dėl kurių nekyla diskusijų. Jeigu kyla diskusijų visuomenėje dėl kažkokios dienos, galbūt ji dar kol kas neverta ten būti. Kaip ir minėjau, dėl Kūčių, Velykų, valstybinių švenčių nėra diskusijų.

– Nėra, nes tikrai šventa.

– Taip. Reikia pripažinti, kad kai kurios dienos atsirado dėl politinės konjunktūros, tai tikriausiai nėra teisinga.