Tėvai, išleisdami savo vaiką į stovyklą, treniruotę ar kokį kitą užsiėmimą, nuo šiol iš darbuotojų bet kada galės pareikalauti specialaus QR kodo

„Anksčiau būdavo pažyma, o dabar atsiras suskaitmenintas sprendimas“, – sakė Seimo narė Morgana Danielė. 

Esą bus paprasčiau patikrinti, ar asmuo nėra teistas už seksualinius nusikaltimus. Darbuotojai QR kodą privalės visada turėti telefone.  

„Įstatymas veikė ir iki šiol, tai reiškia, kad darbdaviai turėjo tikrinti, prašyti savo darbuotojų, kurie įsidarbindavo stovyklose, mokyklose, ligoninėse, bet jie to tiesiog nedarydavo“, – teigė M. Danielė.

Anksčiau būdavo pažyma, o dabar atsiras suskaitmenintas sprendimas.

Tikimąsi, kad tokią prievolę atlikti labiau paskatins padidintos baudos. Pirmą kartą – nuo 300 iki 500 eurų, pakartotinai – iki 1 tūkst. eurų. 

Ir tikrinti darbdaviai privalės ne tik įdarbinant, bet periodiškai – ne rečiau nei kartą per metus.  

Jei paaiškės, kad su vaikais leista dirbti teistam asmeniui, bauda darbdaviui sieks nuo 3 iki 5 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą – iki 6 tūkst. eurų.

Darbdavius kontroliuos tiek Darbo inspekcija, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnyba. 

„Matome rezonansinius įvykius, žurnalistinius tyrimus, atvejus, kai vis dar išaiškinama būtent seksualinių nusikaltimų tendenciją religinėse organizacijose“, – kalbėjo Seimo narė. 

Visas LNK reportažas  – vaizdo įraše:

Todėl stebimasi, kodėl tokių pat reikalavimų nesiūloma taikyti ir kunigams. 

„Dvasininkai turi autoritetą ir moralinį autoritetą. Būtent dėl to vaikai pasitiki dvasininkais, kaip ir jų tėvai“, – aiškino Humanistinės organizacijos „Laimingas žmogus“ direktorė Urtė Žukauskaitė-Zabukė. 

Laisviečiai M. Danielė ir Tomas Raskevičius įregistravo savo siūlymus, kad tokius QR kodus turėtų visi religinėse bendruomenėse dirbantys asmenys. Tačiau palaikymo nesulaukė. Baiminamasi, kad toks įstatymas pažeistų sutartį su Vatikanu. 

„Yra suprantamas reikalavimas, tačiau reikalauti to iš absoliučiai visų dirbančių maldos namuose, tai mes tiesiog tada įvestume tam tikrą cenzūrą arba kontrolę, ką bažnyčia renkasi dirbti po savo stogu“, – akcentavo Seimo narys Paulius Saudargas. 

„Kitaip tariant, mokykloje už pedofiliją teisto kiemsargio būti negali, bet bažnyčioje toliau galės“, – sakė M. Danielė. 

Anot konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės, prieš dvejus metus katalikų bažnyčia priėmė taisykles, kuriomis reikėtų vadovautis bendraujant su vaikais ir nepilnamečiais.  

„Negalima automobilyje sėdėti dviese su nepilnamečiu, negalima jo vežtis vieno automobiliu, jeigu nėra raštiško sutikimo“, – aiškino Seimo narė.

Tačiau, kaip taisyklės veikia praktiškai, visuomenė jau girdėjo ne kartą. 

„Jis parvežė mane iki namų Jurbarko rajone ir aš jam pasakiau kelyje, kad tu darei viską ne taip, kaip aš noriu. Aš net nenorėjau daryti to. Jis nuėmė iš savo kortelės 2,7 tūkst. eurų ir sakė tiesiog niekam nesakyti“, – pasakojo su tuo susidūręs vaikinas. 

Pati bažnyčia apie tokius nusikaltimus viešai pirma neskelbia. Net jei pagal savo pačios priimtas taisykles turi tokią pareigą.  

„Santykiai su religinėmis bendrijomis, pagal LR konstituciją, grindžiami bendradarbiavimu. Tai tas bendradarbiavimas priklauso ir nuo piliečių aktyvumo“, – tikino V. Aleknaitė-Abramikienė. 

Viešai diskutuojame tik apie Romos katalikų bažnyčią, tačiau ši įstatymo nuostata galiotų visoms religinėms organizacijoms.

Paklausta, ar sutiktų, kad visi religinės bendruomenės nariai – tarp jų ir dvasininkai – turėtų tokius QR kodus ir galėtų būti bet kada patikrinti, Lietuvos vyskupų konferencija atsakė:  

„Nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsauga yra vienas svarbiausių bažnyčios ir valstybės prioritetų. Manome, kad ir jūsų minimas VTAP įstatymo pakeitimas dėl asmenų, kurių veikla susijusi su tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su nepilnamečiais bei pažeidžiamais suaugusiais, prisidės prie šios apsaugos efektyvumo didinimo“. 

„Viešai diskutuojame tik apie Romos katalikų bažnyčią, tačiau ši įstatymo nuostata galiotų visoms religinėms organizacijoms: stačiatikiams, liuteronams, musulmonams, karaimams“, – teigė humanistinės organizacijos „Laimingas žmogus“ direktorė. 

Laisviečiai siūlymą, kad QR kodą turėtų visi religinės bendruomenės nariai užregistravo ir antrąkart, tačiau Seimas pritarė tik kompromisiniam variantui.  

QR kodo bus galima prašyti tik iš tų dvasininkų ir religinės bendruomenės darbuotojų, kurie tiesiogiai dirba su vaikais – veda pirmosios Komunijos užsiėmimus, vadovauja chorui ar panašiai.