Ketinimai nuo kito Lietuvos krepšinio lygos sezono atsisakyti apribojimų svetimšaliams žaidėjams įžiebė diskusijas ne tik pačioje Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Dienraštis jau rašė apie ispanų ir rusų lietuviams siunčiamus perspėjimo signalus dėl neigiamų tokio žingsnio pasekmių. Užsienyje dirbantys Lietuvos treneriai legionierių limitą vertina nevienareikšmiškai.

Tomas Pačėsas, Gdynės "Asseco Prokom" (Lenkija) klubo vyriausiasis treneris:

– Mano nuomone, svarbiausia yra konkurencija. Kaip prekyboje, pramonėje, muzikoje, taip ir sporte ji turi būti. Juk krepšininkai nenori važinėti "Žiguliais" ar "Volgomis", jiems reikia "Audi" ir BMW. Dirbtinis užsieniečių skaičiaus ribojimas nėra reikalingas, nes jis nedaro įtakos jokiems rezultatams. Dauguma rinktinės krepšininkų žaidžia užsienyje, mūsų jaunimas išvažiuoja į JAV, į kitas šalis. Abejoju, ar primesta taisyklė duos daugiau vaisių nei laisva konkurencija.

Žinoma, būtų maloniau, jei Lietuvos komandose rungtyniautų lietuviai. Tai labiau traukia žiūrovus, bet, iš kitos pusės, krepšinis turi būti malonus akiai, jo lygis turi būti aukštas. Manau, reikėtų atkreipti dėmesį į Vokietijos krepšinio pirmenybių pavyzdį. Ten vokiečių žaidžia labai mažai, o ir tie, kurie rungtyniauja, dažnai yra natūralizuoti. Bet pati lyga yra išsivysčiusi, turi didelę tiek arenų lankytojų, tiek televizijos žiūrovų auditoriją. Taigi, daug lemia lygos rinkodaros sėkmė.

Nemanau, kad Lietuvos krepšinio lygos grandai, panaikinus legionierių limitą, puls vežti jaunus užsieniečius ir ugdyti juos, o ne lietuvius. Žinoma, toks scenarijus yra įmanomas: pavyzdžiui, Liublianos "Olimpija" klubas visada veždavosi žaidėjų iš Afrikos, iš JAV. Bet tai yra krepšinis, negalima jo dalyti pagal valstybių sienas.

Jauni lietuviai galėtų tobulėti Nacionalinėje krepšinio lygoje. Kai jie pasiektų tam tikrą lygį, klubai juos pastebėtų. Juk pačiam klubui irgi mieliau turėti savą krepšininką, o ne svetimšalį. Bet pagrindinė problema dabar yra tai, kad vietinis žaidėjas kainuoja brangiau už užsienietį.

Legionieriai buvo viena priežasčių, kodėl "Asseco Prokom" šį sezoną pasiekė Eurolygos ketvirtfinalį. Gal tai buvo įmanoma padaryti ir be jų, bet klubui tai būtų kainavę kur kas daugiau, nes tektų atsisakyti neblogo lygio amerikiečių, kurie yra pigūs ir leidžia surinkti konkurencingą sudėtį.

Lenkijoje dabar galima rungtynėms registruoti daugiausia šešis krepšininkus iš užsienio, be to, aikštėje vienu metu turi būti mažiausiai du lenkai. Tokią schemą Lenkijos krepšinio federacija, nesivadovaudama jokiais loginiais argumentais, nukopijavo nuo Rusijos po to, kai rusai laimėjo Europos čempionatą. Todėl lenkas, kaip ir lietuvis, dabar yra ramus ir žino, kad jam bus mokami pinigai, kad ir kaip jis žaistų. Tai tikrai neprideda žaidimo kokybės, o tik priverčia klubus garbinti vietinius žaidėjus, nes jie būtinai reikalingi dėl skaičiaus. Be to, užsieniečių apribojimai labai pakėlė lenkų kainas.

Todėl ir kalbant apie Lietuvą, reikėtų būti praktiškiems: šiandien Lietuvos klubams dėl krizės labai aktuali finansinė situacija, tad pirmiausia reikia galvoti, kaip išgauti tą pačią kokybę mažesniais kaštais.

Kęstutis Kemzūra, Lietuvos rinktinės ir Krasnodaro "Lokomotiv" (Rusija) klubo vyriausiasis treneris:

– Lazda turi du galus: viena vertus, legionierių limitas gina vietinius žaidėjus, kurie gauna daugiau laiko aikštėje. Tai yra teigiamas signalas rinktinei. Iš kitos pusės, dirbtiniai slenksčiai turi ekonominį poveikį, dėl kurio kyla žaidėjų kaina. Ne visada ji atitinka krepšininkų meistriškumą.

Suprantu, kad klubams labiau apsimoka dairytis į JAV ar Serbiją, kur parengiama daugybė žaidėjų, todėl ir jų kaina mažesnė. Bet, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, reikėtų žiūrėti lanksčiau. Aš pasisakyčiau už legionierių limitą, nes darbas su vietiniais talentais, jų atranka ir komandos papildymas pajėgiais užsieniečiais yra pats geriausias lydinys. Taip ir lyga bus stipresnė, ir rinktinė nenukentės. Neįsivaizduoju, kad kurioje nors Lietuvos komandoje galėtų žaisti aštuoni amerikiečiai ir vienas lietuvis. Turėtume išlaikyti limitus ir skatinti klubus auginti žaidėjus.

Žinoma, visokie apribojimai kelia galvos skausmą, reikia papildomai skaičiuoti, papildomai dėliotis. Lengviausia atrodo visko atsisakyti. Bet ne visada tai, kas pigiausia, yra geriausia. Reikia pagalvoti apie savo identitetą ir krepšinio mokyklą, o tai nori nenori reikalauja investicijų. Nepriklausomybė ir šalies saugumas kainuoja dar daugiau, bet niekas dėl to iečių nelaužo.

Galbūt pastangas reikėtų koncentruoti ties efektyvesne krepšininkų atranka. Turime gerų pavyzdžių: dabar visi kalba apie Belgrado "Partizan" fenomeną. Manau, kad mes galime sukurti kažką panašaus, juo labiau kad jau buvome tai padarę. Juk kažkada visa Europa kalbėjo apie Kauno "Žalgirį".

Be to, drįstu abejoti, ar žmonės eis žiūrėti "Žalgirio" ar "Lietuvos ryto" rungtynių, jei aikštėje žais vienas lietuvis. Minėti klubai gal ir gali kartkartėmis suburti galingą sudėtį ir pasiekti gerų rezultatų tarptautiniu lygiu, bet yra ir tokių ekipų, kurių svarbiausia užduotis turėtų būti rengti krepšininkus. Labai retai jaunas žaidėjas tiesiai iš mokyklos ateina į "Barselona", Maskvos CSKA ar tą patį "Žalgirį". Jiems juk reikia kažkur rungtyniauti pereinamuoju laikotarpiu, ir tokios komandos kaip "Šiauliai" dabar tam puikiai tinka. Geriausia išeitis turėtų būti balansas tarp pajėgių legionierių ir vietinių talentų.