Pereiti į pagrindinį turinį

"Leo LT" skaldo Vyriausybę

2009-06-11 23:59
Kliūtys: "Leo LT" oponentai dar negreit švęs liūto laidotuves.
Kliūtys: "Leo LT" oponentai dar negreit švęs liūto laidotuves. / Šarūno Mažeikos nuotr.

Vyriausybė dar savaitei atidėjo įstatymų, nulemsiančių energetikos bendrovės "Leo LT" likimą, priėmimą. Tarp ministrų kilo nesutarimų, kaip derėtų spręsti "Leo LT" problemą.

Nepasitiki valstybe

Liberalų sąjūdžio deleguotas teisingumo ministras Remigijus Šimašius pareiškė nepritariąs didžiausios valdančiosios koalicijos partnerės Tėvynės sąjungos nuostatai siekti, kad būtų atsikratyta privataus "Leo LT" akcininko, galbūt išformuojant prieštaringai įvertintą bendrovę.

Pasak anksčiau Laisvosios rinkos institute dirbusio R.Šimašiaus, be privataus investuotojo nebus lengva, jeigu apskritai įmanoma įgyvendinti didelius strateginius energetikos projektus – tiltų į Vakarus ir naujos atominės elektrinės statybą.

"Siūlomais įstatymų projektais einama prie to, kad būtų atsisakoma privataus investuotojo. Manau, jog privatus investuotojas turi dalyvauti atominės elektrinės statyboje. Jeigu šiandien jo atsisakysime, ar vėliau neprireiks ieškoti naujo, nors laikas jau bus prarastas", – sakė R.Šimašius po Vyriausybės posėdžio, kuriame svarstyta, kokius įstatymus teikti Seimui dėl "Leo LT" likimo.

Daugiau kaip trečdalį "Leo LT" akcijų valdo privatus investuotojas – "Maximos" savininkų grupės įmonė "NDX energija".

Paklaustas, ar jis nepasitiki valstybės sugebėjimu be privataus investuotojo pagalbos pastatyti naują atominę elektrinę, teisingumo ministras atsakė teigiamai: "Nepasitikiu valstybe kaip verslo subjektu."

Išformuoti nebenori?

Tėvynės sąjungos deleguotas energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė abejojąs, ar "NDX energiją" galima priversti efektyviai dalyvauti įgyvendinant strateginius energetikos projektus. "Jeigu jie nenorės, kaip priversi", – retoriškai klausė jis.

Nors ir galutinai neatmetęs galimybės išformuoti "Leo LT", A.Sekmokas mieliau kalbėjo apie kitokias alternatyvas. Tarp jų – bendrovėje padidinti valstybės akcijų dalį. "Valstybė turi didinti savo galias, savo akcijų dalį, didinti įstatinį kapitalą, kad būtų judama į priekį strateginių projektų įgyvendinimo klausimais", – pabrėžė energetikos ministras.

Tačiau kaip būtų didinamas įstatinis kapitalas, A.Sekmokas atsakė kol kas nežinąs. Esą tai ateities klausimas.

Pabaiga – dar toli

Pasak A.Sekmoko, Vyriausybėje svarstomas penkių įstatymų pataisų paketas numato įvairias galimybes, kaip galėtų būti pasielgta su "Leo LT". Įstatymai leistų bendrovę pertvarkyti, reorganizuoti, padidinti valstybės įtaką joje ir ateityje pasiūlyti nemenką dalį akcijų strateginiam investuotojui iš užsienio. Tokie įstatymai nedraudžia ir išformuoti "Leo LT", jeigu dėl to būtų susitarta su privačiu investuotoju ir rasta, kas įgyvendintų strateginius energetikos projektus.

"Bet kokių pakeitimų tikslas – pasiekti, kad valstybės įmonė įgyvendintų tuos projektus", – teigė A.Sekmokas.

Premjeras Andrius Kubilius vakar pareiškė, jog Vyriausybės parengti įstatymų pakeitimai leistų susitarti su privataus kapitalo bendrove "NDX energija" ir taikiai išsiskirstyti.

Tačiau Vyriausybėje nesutarus dėl kai kurių teisinių formuluočių, galutinis taškas nėra padėtas. Energetikos ministras tikisi, kad kitą savaitę Vyriausybė išspręs nesutarimus, pritars įstatymo projektams ir teiks juos Seimui. "Norėtųsi gerokai didesnio tempo. Bet vis dėlto judame į priekį", – sakė A.Sekmokas.

"Leo LT" likimas tikriausiai paaiškės tik po to, kai Seimas apsvarstys ir priims Vyriausybės pasiūlytus įstatymų projektus, o juos pasirašys prezidentas. Manoma, kad tai gali įvykti ne anksčiau kaip liepą.


Trukdo investicijoms

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigia, kad valstybės partnerė nacionalinėje energetikos bendrovėje įmonė "NDX energija" naudojasi biurokratinėmis priemonėmis, siekdama sutrukdyti būtinas investicijas į valstybės valdomas Kruonio ir Kauno elektrines.

Tam, kad elektrinėms būtų skirtos reikalingos kelių milijonų litų investicijos, "NDX energija" reikalauja atskiros akcininkų sutarties.

"Ir keliamas klausimas, kad štai, dėl tokio dydžio investicijų, kurios akivaizdžiai reikalingos, turėtų būti pasirašomas dar vienas valstybinio ir privataus akcininkų ("Leo LT" – red. past.) susitarimas. Akivaizdu, kad toks sukurtas darinys visiškai neefektyvus", – teigė energetikos ministras.


Įžvelgia protegavimą

Vienas valdančiosios koalicijos partnerių Liberalų centro sąjungos vadovas Artūras Zuokas tvirtina, kad vietoj konkretaus "Leo LT" išardymo projekto Vyriausybei siūlomos nuostatos, kurios leistų marinti bendrovę "Leo LT".

"Partneriams pateiktas projektas dėl "Leo LT" rodo dar vieną pasikeitusią Vyriausybės poziciją. Iki šiol buvo aiški kryptis išformavimo link, o dabar įstatymų paketas apie tai nekalba. Sakyčiau, kad pasirinkta liūto marinimo taktika – tai yra liūto išsekinimas nemaitinant. Įstatymų paketas kelia daug klausimų", – sakė A.Zuokas.

Jam daug klausimų kelia ir strateginio investuotojo parinkimas. A.Zuokas įžvelgė Prancūzijos bendrovės "Électricité de France" (EDF) protegavimo požymių.

"Atominės elektrinės statytojas – valstybei nuosavybės teise priklausantis juridinis asmuo, kurio dalis akcijų Vyriausybės sprendimu gali būti perleidžiama ES valstybių narių kontroliuojamiems juridiniams asmenims. Tai iš ES kontroliuojamų asmenų, kiek pamenu, tik EDF yra kontroliuojamas valstybės, turint omenyje, kad Prancūzijos valdžia turi 51 proc. Tai realiai šita sąvoka yra skirta vos ne vienai bendrovei", – teigė A.Zuokas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų