Tai, anot jų, patiria didžioji dalis LGBT+ bendruomenei priklausančių moksleivių. Aktyvių piliečių fondo darbuotojos teigimu, atliktų tyrimų duomenys rodo, kad didelė dalis LGBT+ priklausančių mokinių sakėsi jautę ne tik moksleivių, bet ir mokytojų homofobiją. Kartais, neslepia su LGBT+ bendruomene besitapatinantis moksleivis, mokytojai smurtą patiriantiems mokiniams tiesiog pasiūlo „atrodyti normaliems“.

LGBT+ moksleivių psichologinė gerovė Lietuvoje nėra gera

LGBT+ bendruomenei priklausančio jaunimo psichologinė gerovė Lietuvoje nėra gera, sako Aktyvių piliečių fondo darbuotoja, psichologė Rasa Katinaitė.

„Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros, geriau žinomos, kaip FRA, duomenimis, net pusė 15-17 m. LGBT+ moksleivių Lietuvoje nurodo turį depresijos simptomų“, – antradienį naujienų agentūroje ELTA Tolerantiško jaunimo asociacijos surengtoje spaudos konferencijoje sakė ji.

R. Katinaitės teigimu, panašius duomenimis rodo ir kiti atlikti tyrimai. Vieno iš jų duomenimis, net 86 proc. LGBT+ priklausančių mokinių sakėsi jautę mokytojų homofobiją.

„Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL duomenimis, 2 iš 3 LGBT+ moksleivių vengia eiti į mokyklą, nes ten jaučiasi nesaugiai. Aš, kartu su Tolerantiško jaunimo asociacija šiais metais atlikome nereprezentatyvų tyrimą, kuriame dalyvavo beveik 100 Lietuvos moksleivių, dauguma priskiriančių save LGBT+ bendruomenei, bet keletas ir savęs jai nepriskiriančių. Jo duomenys patvirtina tai: net 86 procentai moksleivių teigė mokykloje patyrę mokytojų homofobiją ar transfobiją bei 70 procentų moksleivių teigė jas patyrę iš kitų mokinių“, – sakė R. Katinaitė.

R. Katinaitė/ D. Labučio (Fotobanko) nuotr.

Jos teigimu, šie duomenys nepriklausė nuo to, ar moksleivis buvo iš didmiesčio ar iš kaimo, besimokantis gimnazijoje, pagrindinėje ar profesinėje mokykloje.

„Visur viskas buvo daugmaž taip pat“, – akcentavo Aktyvių piliečių fondo darbuotoja.

Pasak jos, dauguma moksleivių ir mokytojų savo neigiamą nusistatymą išreiškia per homofobinių patyčių ignoravimą, LGBT bendruomenės pašiepimą ir pasišlykštėjimo išreiškimą.

Kiti mokytojai <..> jiems einant prie lentos pravardžiuoja juos necenzūriniais žodžiais, mėto juokelius apie jų romantinį gyvenimą.

„Tačiau yra dalis moksleivių ir mokytojų, kurie pamokų metu atvirai kalba apie tai, kaip homoseksualius asmenis reiktų žudyti bei pateikia savo įsivaizdavimą, kaip geriausiai tai padaryti: sušaudyti, suvaryti į dujų kameras, taip pat skleidžia klaidingą ir mokslu nepagrįstą informaciją apie tai, kad homoseksualumas yra psichikos sutrikimas, nors jis iš psichikos sutrikimų sąrašo galutinai buvo išbrauktas dar 1992 metais. Kiti mokytojai neina taip toli, tačiau paima kitą kraštutinumą – jie arba jos tiesiogiai tyčiojasi iš atvirai savo seksualinę orientaciją atskleidusių moksleivių – jiems einant prie lentos pravardžiuoja juos necenzūriniais žodžiais, mėto juokelius apie jų romantinį gyvenimą“, – sakė R. Katinaitė.

Visgi, pažymėjo ji, žvelgiant į darytų apklausų duomenis, galima matyti ir pozityvių akcentų.

„Beveik pusė moksleivių teigia turį mokytojų, kurie arba apsaugo homofobijos atveju, arba netgi atvirai išreiškia palaikymą LGBT+ bendruomenei, savo pasisakymais per pamoką, stabdydami neigiamus homofobinius ar transfobinius pasisakymus bei įtraukdami temas, susijusias su LGBT+ bendruomene į mokymo programą ten, kur tai yra tinkama ir reikalinga – pavyzdžiui, kalbėdami apie homoseksualaus literatūros ar mokslo veikėjo biografiją“, – pridūrė ji.

Tai, kad Lietuvos mokyklose atmosfera LGBT bendruomenei nėra pakanti, akcentavo ir Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis.

„Norime atkreipti dėmesį, kad šiek tiek laisvėjant visuomenei į viešumą vis patenka informacijos apie mokyklose netinkamai ar nepakankamai reprezentuojamas LGBT+ asmenų grupes. Jeigu pamenate, prieš kelerius metus buvo paviešinta informacija apie tikybos mokytojos Telšių Žemaitės gimnazijoje pamoką, kurioje homoseksualūs asmenys buvo prilyginami kanibalams, šiemet VGTU Inžinerijos licėjuje psichologijos pamokoje mokiniams galimai buvo dėstoma, jog „dauguma pedofilų yra gėjai“ ir pan.“, – sakė jis.

Nepakantumas susijęs su didesne savižudybių LGBT+ bendruomenėje rizika

Mokyklose vis dar tvyranti LGBT+ bendruomenės atstūmimo ir nepripažinimo atmosfera, akcentavo R. Katinaitė, yra priežastis daugybės tragedijų Lietuvoje. Pasak jos, stigmatizuojamos LGBT+ bendruomenės nariai susiduria su kur kas didesne savižudybių ar depresijos rizika.

„Jiems sunku išreikšti savo nuomonę ir už ją atstovėti, dažnai viską kaupia savyje, kol galiausiai iš viso to gali atsirasti psichologiniai sunkumai, tokie kaip depresija ar mintys apie savižudybę. Ir tai paaiškina, dėl ko LGBT+ bendruomenė ar kitos stigmatizuojamos grupės visada patiria didesnę riziką dėl savižudybės nei bendroji populiacija. Be viso šito, moksleiviui patiriančiam diskriminaciją ar nepriėmimą mokykloje, formuojasi neigiamos nuostatos į mokyklą ir dėl to kenčia jo akademiniai pasiekimai – jau seniai yra aišku, kad nuo to, kaip vaikas ar paauglys jaučiasi mokykloje priklauso tai, kiek jis pastangų skirs mokymuisi ir kokius pasiekimus turės. Taig, vien tik diskriminacija gali paveikti akademinę vaiko sėkmę, jo psichologinę gerovę bei ateityje susiformavusią asmenybę“, – teigė ji.

LGBT+ moksleivis: kartais mokytojai siūlo būti normaliems

Tai, kad Lietuvos mokyklose trūksta pakantumo tvirtino ir spaudos konferencijoje dalyvavęs moksleivis Klaidas. Jis neslėpė, kad priklauso LGBT bendruomenei ir, kad jo aplinkoje esama asmenų, patiriančių ne tik patyčias, bet ir smurtą.

„Didžioji dalis sulaukia ne tik necenzūrinių pravardžiavimų, bet ir grasinimų būti sumuštiems ar net nužudytiems, palinkėjimų numirti ir nusižudyti. Kartais tie grasinimai tampa nebe grasinimais, o veiksmais ir LGBT mokiniai būna sumušami vien todėl, jog yra LGBT. Ką dėl to daro mokytojai ir administracija? Dažniausiai nieko. Mano draugams yra tekę girdėti iš mokytojų tokias frazes kaip „nereikia demonstruotis, atrodyk normaliai ir niekas nemuš“, – teigė moksleivis.

D. Labučio (Fotobanko) nuotr.

Ragina moksleivius burtis į klubus

Spaudos konferencijoje dalyvavę Aktyvių piliečių fondo darbuotojai taip pat pristatė iniciatyvą, kuri, anot jų, turėtų šiek tiek švelninti aptartą situaciją. Siūloma 9-12 klausių moksleiviams steigti Aktyvių piliečių fondo finansuojamus „Rainbow Challenge“ klubus mokyklose. Tai, anot jų, paskatintų dialogą mokyklose.

„Tai klubai aktyviems moksleiviams, kuriems nėra tas pats, kas vyksta jų mokykloje, kurie nori pakeisti mokyklos aplinką ir ją paversti saugesne bei draugiškesne vieta visiems, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, išpažįstamos religijos, kultūros, turimos negalios ir kitų skiriamųjų bruožų“, – teigė R. Katinaitė.

„Iškart noriu užbėgti klausimams už akių ir pasakyti, jog tai nereiškia, kad mes dabar eisime į mokyklas ir skleisime, taip sakoma, propagandą. Ne, to nedarysime, pirmiausia dėl to, kad nemanome, jog tai būtų efektyvu. Mūsų manymu ir remiantis kitų šalių patirtimi, būtent moksleiviai geriausiai žino savo mokyklos situaciją, būtent jie anksčiausiai pastebi pasireiškiančią diskriminaciją ir būtent jie gali paveikiausiai prieiti prie savo bendraamžių. Dėl to šias grupes steigti ir veiklas vykdyti kviečiame pačius 9-12 klasių moksleivius. Būtent jie valdys šias grupes ir tik jie patys spręs, koks yra grupės tikslas, kokias veiklas organizuoti, kokius svečius pasikviesti“, – pridūrė R. Katinaitė.

„Aš manau, kad tokiam žingsniui Lietuva jau pribrendo ir kviečiu mokyklas ir 9-12 klasių moksleivius atkreipti dėmesį į šią iniciatyvą bei prie jos prisidėti, nes pokyčių mums tikrai reikia“, – apibendrino ji.