Iki šiol kalbėta, kad pasirengimas Lietuvoje priimti Vokietijos brigadą vyksta pagal planą.

Lietuva turi vokiečiams paruošti Rūdninkų poligoną, pastatyti kareivines, sutvarkyti kelius, vokiečiai nori mokyklų ir darželių savo karių vaikams. Sutarta viską padaryti iki 2027-ųjų.

„Mes įgyvendinsime šį projektą etapais, esame jau susidėlioję veiksmų planą“, – sakė L. Kasčiūnas. Tačiau atrodo, kad Lietuvoje nutylimos vokiečiams nerimą keliančios problemos. Leidinys „Business Insider“ skalbė, kad pirmadienį Vokietijos gynybos ministerijoje surengtas krizinis posėdis. Kalbėta, kad brigados dislokavimas gali vėluoti dvejus metus. Priežastis – Lietuva gali nespėti su darbais. Anot leidinio, vokiečiai svarstė Lietuvos parengtą planą B, jei darbai vėluotų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Turi turėti atsarginių variantų, kaip atsarginę padangą turite automobilyje ir pan.“, – sakė ministras.

Atsarginė padanga jau būna nusipirkus automobilį. Kodėl atsarginio plano dėl brigados Lietuvai prireikė ne iš pradžių, bet prieš porą mėnesių?

„Viskas vyksta pagal planą, pagal galimybes, bet turi turėti omenyje visokių situacijų, į kurias turi turėti atsakymą“, – aiškinosi L. Kasčiūnas.

Vokiečiai skelbia: Lietuva perdavė, kad, jei visą brigadą norima dislokuoti, kaip planuota, 2027-aisiais, Vokietija turėtų bent laikinai atsisakyti mokyklų, darželių. Pranešta ir kad per mažiau nei trejus metus Lietuva gali nespėti pastatyti kareivinių. Vokiečiams pasiūlyta, kad Lietuvos kariai tokiu atveju persikeltų į palapines ir užleistų vokiečiams senas kareivines. Tačiau ir tai vokiečiams netinka, nes lietuviškose kareivinėse – po šešis asmenis kambaryje. Vokiečių reikalavimas – daugiau privatumo ir erdvės.

Tačiau krašto apsaugos ministras teigė: „Labai daug yra netikslumų toje interpretacijoje, kurią man teko skaityti.“

Vokiečiai tikisi, kad Lietuva jų karių vaikams pastatys naują mokyklą, naują darželį. Vyriausybės jau pritarė, kad vokiečių karių vaikams bus steigiamos atskiros klasės jau esančiose mokyklose, darželyje „Dainorėliai“ Vilniuje, Aleksandro Stulginskio mokykloje Kaune. Vyriausybė darželį Vilniuje surado birželį, bet Vilniaus meras Valdas Benkunskas liepą dar sakė, kad darželio ieškoma.

Turi turėti atsarginių variantų, kaip atsarginę padangą turite automobilyje ir pan.

Viešai skelbiama, kad brigados dislokavimas sklandus, bet Lietuva ir Vokietija turi priešingas pozicijas, kurios šalies iniciatyvos dabar laukiama. Vilniaus savivaldybė, krašto apsaugos ministras sako, kad vokiečiai dar nepateikė tikslių reikalavimų. „Čia dar yra to galutinio poreikio iš Vokietijos pusės sužinojimo reikalas. Kai sužinosime, tada jau aiškiau matysime“, – sakė L. Kasčiūnas.

Vokietijos gynybos ministerija komentare LNK žinioms nurodo, kad reikalavimai Lietuvai pateikti – iš Lietuvos laukiama jau darbų grafiko. Nuo jo ir priklausys, kada atvyks brigada. „2023-iųjų gruodį buvo parengtas veiksmų planas. Laikantis šiame plane nustatytų terminų, Lietuvai taip pat buvo pateikti Lietuvos brigados infrastruktūros reikalavimai. Kai Lietuva baigs šių reikalavimų vertinimą, Lietuvos pusė parengs išsamų reikiamos infrastruktūros suteikimo grafiką. Tuomet Vokietijos pajėgos bus dislokuojamos etapais, kai tik Lietuva įvykdys sutartus karinės ir civilinės infrastruktūros aprūpinimo reikalavimus“, – komentavo Vokietijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Dennisas Köhleris.

Prezidentūra primena, kad brigados priėmimo data patvirtinta aukščiausiu lygiu ir negali būti persvarstoma. „Lietuvoje, kur aukščiau sutarti dėl to, ir nėra nei Valstybės gynimo taryboje“, – sakė Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Apie ministro L. Kasčiūno planą B Prezidentas Gitanas Nausėda esą nežino, o jei kyla rizika, kad bus vėluojama, prezidentūra ragina ieškoti sprendimų, o ne keisti pagrindinį planą. „Yra planas B, kuris – pagrindinis ir mes prie jo dirbame. Respublikos Prezidentas nėra informuotas apie kokias nors kliūtis pasiekti sutartus terminus, t. y. 2027 m. turėti dislokuotą Vokietijos brigadą“, – teigė K. Budrys.

Vokiečiams diskusijų kėlė ir brigados kaštai. Lietuva skaičiuoja, kad pasiruošti brigados priėmimui reikės 1 mlrd. eurų, o vokiečiai planuoja, kad paruošti brigadą jiems kainuos 10 mlrd. ir dar kasmet išlaikymui po 1 mlrd. eurų, iš kurio didelė dalis nuguls Lietuvos ekonomikoje už šimtų, o galbūt ir tūkstančių butų nuomą.