Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad, Rusijai telkiant pajėgas Ukrainoje, karinė grėsmė Lietuvai yra sumažėjusi, nors konflikto tikimybė išlieka. Tačiau jeigu reali grėsmė iš tiesų kiltų, ką darytų žmonės – ar eitų šalies ginti su ginklu?
„Man atrodo, kad tai kiekvieno prievolė – ginti savo šalį, savo tautą“, – sako vienas iš kalbintų vyrų.
„Ką daryčiau? Aš tarnavau prie rusų, man jie blogo nepadarė“, – savo nuomone pasidalijo kitas kalbintas lietuvis.
„Ginti Lietuvos Respubliką – kiekvieno vyro pareiga“, – sako pilietiškas vyras.
Ir ne tik vyrų – kovotų ir moterys. Jeigu ne ginklais, tai kitais būdais.
„Visomis išgalėmis, kuo tik galėčiau, tuo padėčiau. Galbūt netiesiogiai su šautuvu...“ – sako sutikta moteris.
„Kiekvienas žmogus turi ginti savo šalį, bet kai žmonės jau susiduria su ta grėsme, kiekvienas gali skirtingai elgtis“, – apie galimus kitokius pasirinkimus užsimena moteris.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Tokią apklausą inicijavo ir portalas 15min.lt, apklausos rezultatai: net 52 proc. atsakė, kad, jeigu Lietuvą užpultų Rusija, stotų mūru už Lietuvą ir, jeigu reikėtų, imtų ginklą į rankas.
Dokumentinių filmų kūrėja, režisierė, solidarumo akcijų iniciatorė Agnė Zalanskaitė sako, kad visgi lietuviams dar yra ko išmokti, o noras ir pasiryžimas yra tik pirmas žingsnis: „Kadangi man teko matyti ukrainiečius 2014 m. ir šiandien, tiesą sakant, mes turime būti sąžiningi sau ir pasakyti, kad mums iki tokio pasiruošimo, kaip šiandien yra pasiruošusi Ukraina ginti, dar yra kur tobulėti ir augti.“
Anot pašnekovės, geriausia ginties forma – niekada nenustoti ruoštis, o dabar pats tinkamiausia laikas atlikti namų darbus ir ne tik išmokti laikyti rankose ginklą, bet ir prisiminti arba mokytis, kaip teikti pirmąją pagalbą.
„Kad būtume labiau ir geriau pasiruošę, kad krizės atveju netaptume našta kariuomenei ir galėtų patys, kai kuo pasirūpinti“, – sako A.Zalanskaitė.
Kariuomenės vadas sako, kad toks lietuvių pasiryžimas įkvepia ir motyvuoja: „Mane džiugina visuomenės nuostata, kad valstybė turi būti ginama, ir toks didelis procentas rodo, kad kariuomenė turės didelį rezervą ir jos palaikytojų būrį.“
Kariuomenės vadas ragina gyventojus nepamiršti, kad esame NATO valstybė, tačiau pasiryžusiems ginklu ginti Lietuvą visada galioja kvietimas prisijungti prie Lietuvos kariuomenės.
„Visi kiti yra tie žmonės, kurie sudaro kariaujančių žmonių užnugarį. Manau, kad visuomenės nusiteikimas labai svarbus ir kariuomenei“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
39 proc. apklaustųjų nurodo, kad valstybę gintų, bet dalyvautų neginkluotame pasipriešinime. Tad iš viso kone 80 proc. yra pasiryžę vienokia ar kitokia forma priešintis, užuot bėgus ar pasidavus.
Visgi Ukrainoje gimęs Mykolas sako, kad tikėjosi iš lietuvių geresnių rezultatų: „Manau, turėtų būti 90 proc. Žmonės turbūt ne visi sutinka aukoti savo gyvybę, dauguma žmonių yra savanaudiški.“
Tarp karo prievolininkų ryžtas kovoti ginklu dar didesnis, visgi kariuomenės vadas situaciją pateikia ir iš kitos pusės: „Procentai rodo viena, faktai – kita. Kviečiant į pakartotinius rezervo mokymus ne toks didelis nuošimtis ateina atnaujinti savo žinių.“
Krašto apsaugos ministerija siūlo keliais šimtais didinti kviečiamų šauktinių skaičių.
„Šauktiniu atranka yra tokia, kad mes dabar naudojame apie 75 proc. visų jaunuolių, kuriems negalima atidėti tarnybos ir kurie tinkami tarnybai“, – šauktinių tvarką komentuoja A.Anušauskas.
Anot ministro, kariuomenė be rezervo funkcionuoti negali. Planuojama šauktinių skaičių padidinti iki 4,4 tūkst., t.y. 400 daugiau nei dabar.
