Sostinėje minima Kovo 11-oji: neramiais laikais nepriklausomybės prasmė didesnė

Pagrindiniu jų akcentu tapo ilgos eisenos dalyvių nešamos Lietuvos ir Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos vėliavų juostos.

Žmonės nuo Nepriklausomybės aikštės prie Seimo iki Katedros aikštės ėjo nešini ir savomis trispalvėmis, istorine Lietuvos bei Ukrainos vėliavomis, o BNS pasakojo jaučiantys nerimą dėl geopolitinių pokyčių.

Susirūpinimas dėl saugumo Lietuvoje išaugo prieš kelerius metus Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.

Pastaruoju metu nerimaujama, kad naujoji Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) Jungtinių Valstijų administracija spaus Kyjivą derėtis dėl taikos nepalankiomis sąlygomis ir atsisakys bent dalies savo įsipareigojimų ginti Europą.

Prieš pat eitynes vykusioje Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremonijoje netoli Seimo prezidentas Gitanas Nausėda irgi sakė, kad pastarųjų metų, mėnesių ir dienų įvykiai verčia vis dažniau gręžtis į laisvės ištakas.

„Vis aiškiau matome, kad neužtenka laisvę iškovoti, – ją reikia nuolat globoti, palaikyti ir ginti. Taip, kaip gina Ukraina. Taip, kaip mes giname Ukrainoje“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Reikalinga mūsų drąsa ir stiprybė“

Pasak G. Nausėdos, šiandien, kai tamsos jėgos vėl grasina pasiglemžti Europą, reikalingas kiekvieno indėlis.

„Reikalinga mūsų drąsa ir stiprybė. Reikalinga nepalaužiama vienybė piliečių, pasiryžusių drauge kurti geresnį gyvenimą“, – sakė prezidentas.

„Tad atraskime ir pabudinkime savyje gyvą laisvės troškimą. Ištieskime rankas vieni kitiems. Įveikime visas kliūtis su Vyčiu ir trispalve rankose bei daina lūpose. Kaip įveikėme tada, nepriklausomybės aušroje“, – pridūrė jis.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad matydama ukrainiečių kovą dėl laisvės, Lietuva prisimena, kaip ėjo tuo pačiu keliu 1990 metais.

„Vėl prisimename tą nenumaldomą vidinį laisvės troškimą, vėl suvokiame, kokia laisvės kaina, kaip svarbu šiame kelyje nebūti paliktam vienam“, – teigė parlamento vadovas.

„Nepamirškime savo pačių nueito kelio ir palaikykime tuos, kurie šiandien priversti laisvės kovą kovoti iš naujo – brutaliomis sąlygomis, patirdami nežmoniškus kankinimus, tačiau neprarasdami vilties laimėti ir nepasiduoti baimei“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Vėliavų pakėlimo ceremonijos ir eisenos dalyvius pasveikino virš Nepriklausomybės aikštės praskridę Baltijos šalyse patruliuojantys sąjungininkų oro policijos naikintuvai, Lietuvos kariuomenės salvės.

P. Adamovič / BNS nuotr.

„Žiauriai, be galo trapi“ laisvė

Eitynėse „Nepriklausomybės atkūrimo kelias“ taip pat žygiavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir trijų Baltijos šalių kariuomenių orkestrų paradas.

Įveikime visas kliūtis su Vyčiu ir trispalve rankose bei daina lūpose.

„Branginame laisvę, kurią turime, ir norime būti bendrystėje šiandien. Dėl to ir atėjome“, – BNS sakė eisenoje dalyvavusi 40 metų informacinių technologijų srities darbuotoja Julija Gavrilova.

38-ių Paulius sakė Kovo 11-ąją paprastai pasitikinantis susikaupimo ir rimties nuotaikomis, bet šiemet norintis dar labiau įprasminti šią šventę.

„Neramiais laikais gyvename, tai dar didesnė prasmė tos nepriklausomybės“, – BNS teigė finansų srityje dirbantys vyras.

Pensininkas Laimutis Vydžiūnas BNS sakė, kad dabar laisvė yra „žiauriai, be galo trapi“, ir linkėjo „tikros, o ne apgaulės forma primestos taikos“.

„Tuom ji ir yra laisvė, kad ją reikia iškovoti, reikia apsaugoti, nes jeigu ji bus tik tinginių laisvė, tai bus netikra“, – teigė L. Vydžiūnas.

„Mūsų tėveliai kovojo, kad ne tik sėdėtume ant sofos, bet puoselėtume laisvę savo širdyse ir veiksmuose“, – pridūrė jis.

Pensininkė Violeta Sidabrienė teigė, kad „kuo didesnis nerimas, tuo didesnė šventė“.

„Norisi pasidžiaugti, kaip mums pasisekė, kad esame laisvi. Dėl tos bendrystės, dėl grožio, dėl saulės virš Marijos žemės“, – BNS sakė ji.

Lietuvoje šiemet minimos 35-osios nepriklausomybės atkūrimo metinės. Apie atkuriamą Nepriklausomą Lietuvos valstybę 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas.

Lietuva tapo pirmąja valstybe, pasitraukusia iš Sovietų Sąjungos sudėties.