Lietuvos veterinarai neigia Rusijos informaciją, neva šernai Lietuvoje, netoli sienos su Baltarusija krito nuo kiaulių maro, ir Lietuva apribojo kiaulienos tiekimą iš Alytaus rajono. Tai pareiškė Rusijos veterinarijos tarnyba.

Valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis BNS teigė, jog apie padidėjusį šernų kritimą buvo informuota tiek Rusija, tiek Europos šalys. Pasak jo, Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius nėra nustatęs apribojimų Alytaus rajone, nes tyrimais nenustatyta nei afrikinio, nei klasikinio kiaulių maro užkrato.

"Galiu garantuoti, kad tokio direktoriaus įsakymo nėra, nes tam reiktų rimto pagrindo, o jo nėra. Alytaus rajone apskritai nėra jokių didesnių kompleksų, ten yra tik smulkieji kiaulių augintojai", - BNS sakė M.Masiulis.

Prieš mėnesį maždaug už 40 kilometrų nuo sienos su Baltarusija buvo rasta 11 negyvų šernų. Rusijos veterinarijos tarnyba "Rosselchoznadzor" neatmeta, kad kiaulių maras iš Baltarusijos jau pasiekė Lietuvą. J.Milius su šios tarnybos vadovu Sergejumi Dankvertu šią savaitę susitiko Berlyne.

"S.Dankvertas, pažymėdamas ypatingą susiklosčiusios situacijos rimtumą, nes labiausiai tikėtina masinio šernų kritimo priežastimi gali būti maras - klasikinis arba afrikinis, pasiūlė J.Miliui Rusijos mokslinių veterinarijos centrų pagalbą", - teigiama "Rosselchoznadzor" pranešime.

Be to, Rusijos veterinarai siūlo, kad į procesą įsijungtų Ispanijos ir Italijos veterinarijos centrai, kurie turi realios praktikos kovojant su afrikinio kiaulių maro užkratu.

Pasak M.Masiulio, kritę šernai pirmiausiai tiriami nuo maro, jo nenustatyta. Kol kas Lietuvos veterinarai dar neturi preliminarių išvadų dėl kritusio šerniuko bakteriologinių tyrimų, kurie gali trukti maždaug iki dviejų savaičių. M.Masiulio teigimu, terpėse šiuo metu bandoma išauginti galimus ligų sukėlėjus.

Užsienyje plintant gandams, kad Lietuvos pasienyje su Baltarusija krito keturis kartus daugiau šernų - apie 40, Lietuvos veterinarai ėmėsi medžiotojų švietimo.

"Pats buvau Alytaus rajone. Surengėme pristatymą, pristatėme labai konkrečiai, kokie yra maro požymiai, kaip jį galima diagnozuoti, pateikėme nuotraukas. Tikimės, kad ta medžiaga bus išplatinta kuo plačiau", - sakė M.Masiulis.

Jis teigia, kad nors kritę šernai ir įtarimai dėl jų kritimo priežasties sukėlė ažiotažą, tačiau tikimasi, kad užkrato grėsmės suvokimas vers žmones būti budresnius.

Lietuvoje ištirta apie 3 tūkst. šernų ir beveik 8 tūkst. kiaulių mėginių, tačiau maro užkrato nerasta, tačiau jo grėsmė šalyje išlieka.

Europos Komisija (EK) pernai atmetė prašymą finansuoti tvoros pasienyje su Baltarusija statybą, siekiant sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą.

Anksčiau skelbta, kad Baltarusijoje šernai masiškai medžiojami ir naikinami.