Trečiadienį paskelbtame žemėlapyje matyti, kad šalis surinko 24 proc. galimų taškų, vertinant teisinę ir politinę LGBTIQ žmonių apsaugą.

„Šių metų reitingas yra aiškus signalas, kad simbolinės pergalės – toli gražu nepakankamos“, – išplatintame pranešime teigė Nacionalinės LGBT teisių organizacijos Lietuvos gėjų lyga (LGL) vadovas Vladimiras Simonko.

Anot LGL, Lietuvos pozicija žemėlapyje atskleidžia reikšmingą pažangos stoką ir esmines spragas žmogaus teisių užtikrinime, vangiai vykstančią teisės aktų reformą bei retai fiksuojamus neapykantos nusikaltimus.

„Fragmentiški ir trapūs“ pokyčiai

Pernai Lietuva reitinge buvo 35, kaip ir 2022 metais, o užpernai, kaip ir šiemet – 36. 2021 metais šalis pakilo į 34 poziciją, o 2020 metais buvo 32 vietoje.

LGL teigimu, nors Lietuva nepatyrė tokio aukšto regreso kaip kai kurios kitos Europos šalys, žemas reitingas rodo „gilų institucinį neveiklumą sprendžiant LGBTI bendruomenės teisių klausimus“.

LGBTIQ bendruomenės teisių užtikrinimo analizėje, pasak LGL, išryškėja teisių užtikrinimo politikos trūkumai Lietuvoje: vis dar nėra teisinio tos pačios lyties porų santykių pripažinimo, neapykantos nusikaltimų prevencijos politika egzistuoja formaliai, tačiau realus įgyvendinimas silpnas, teisinis lytinės tapatybės pripažinimas išlieka ribotas.

Konstitucinis Teismas (KT) pernai konstatavo, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams skleisti informaciją, „kuria niekinamos šeimos vertybės“ ir skatinama LGBTIQ šeimos samprata, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Vis dėl to, anot LGL, „realūs pokyčiai švietime, pilietinėje erdvėje ir viešajame diskurse lieka fragmentiški ir trapūs“.

Naujausio KT sprendimo nevertino

Šių metų balandį KT priėmė dar vieną LGBTIQ bendruomenei svarbų sprendimą: uždegė žalią šviesą registruoti lyčiai neutralią partnerystę.

KT konstatavo, jog Seimas pažeidė Konstituciją, 24 metus neįvykdęs Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos.

Šių metų reitingas yra aiškus signalas, kad simbolinės pergalės – toli gražu nepakankamos.

Nors Civiliniame kodekse buvo numatyta tik vyro ir moters partnerystė, KT nusprendė, jog tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes diskriminuoja poras dėl seksualinės orientacijos.

Įpareigojęs Seimą teisiškai sureguliuoti partnerystės klausimą, KT nurodė, kad kol jis nėra priimtas, nesusituokusios poros turi teisę registruoti bendrą gyvenimą kreipiantis į teismą.

Šis sprendimas reitinge nebuvo vertinamas, nes jis priimtas jau šiemet.

„Aš manau, kad reitingas tikrai pasikeistų, o kaip – sunku dabar pasakyti. Bet, be abejo, kažkiek balų galbūt pridėtų“, – BNS sakė V. Simonko.

Tarp Baltijos šalių Lietuva pasirodė prasčiausiai

Lietuvos reitingas šiemet, kaip ir praėjusiais metais, žemesnis už Estijos – šiais metais pastaroji atsidūrė 21 vietoje, pakilusi per vieną vietą. Lietuvos reitingas žemesnis ir už Latvijos, kuri šiemet yra 34 – nuo praėjusių metų ji pakilo keturiomis pozicijomis aukščiau.

Pasak LGL, teigiamam pokyčiui įtaką padarė Latvijoje priimtas įstatymas dėl civilinių sąjungų. Latvija tapo antrąja Baltijos šalimi, pripažįstančia tos pačios lyties porų santykius.

„Be aiškaus politinio įsipareigojimo priimti realias teisines reformas ir užtikrinti jų įgyvendinimą praktikoje Lietuva ir toliau liks viena iš paskutiniųjų šalių žmogaus teisių srityje net ir tarp kaimynių“, – sakė V. Simonko.

Tuo tarpu Lenkija pakilo į 39 vietą iš pernai buvusios 42, kai, anot LGL, po daug metų stagnacijos „šiek tiek pagerino poziciją panaikindama „laisvas nuo LGBT zonas“ ir sumažindama kliūtis viešiems LGBTIQ bendruomenės renginiams“.

Kelia nerimą kraštutinių jėgų populiarėjimas

„ILGA-Europe“ reitinge nurodyta, kad Lietuva labai gerai užtikrina LGBTIQ bendruomenės susirinkimų ir saviraiškos laisvę, tačiau valstybė nesiėmė jokių priemonių įteisinti šios bendruomenės santykius, apibrėžti seksualinę orientaciją, seksualines savybes ar lytinę tapatybę kaip pagrindus gauti prieglobstį šalyje ir nesuteikė galimybes keisti lytį nepilnamečiams.

Reitingo sudarytojai Lietuvai rekomenduoja teisiškai pripažinti tos pačios lyties poras, sukurti lygybės veiksmų planą, į jį įtraukiant žmones su įvairiomis tapatybėmis ir savybėmis, susijusiomis su jų seksualumu ir lytimi, šiuos asmenis įtraukti į prieglobsčio įstatymą, teisinėmis priemonėmis pripažinti lytinę asmens tapatybę.

Anot LGL, šių metų vadinamasis „Vaivorykštės indeksas“ buvo paskelbtas vyraujant neraminančioms tendencijoms Europoje – demokratinių normų erozijai ir kryptingam LGBTIQ teisių puolimui.

„Autoritarizmo ir kraštutinės dešinės įtakos augimas Europoje paskatino regresą kitose valstybėse: Vengrija kriminalizavo „Pride“ renginius ir išbraukė „lytinės tapatybės“ apsaugą iš lygių galimybių įstatymo, Sakartvelas, sekdamas Rusijos autoritariniu pavyzdžiu, priėmė plačius įstatymų pakeitimus, kurie draudžia beveik bet kokią LGBTI raišką“, – teigia LGL.

Pirmąsias tris vietas reitinge užėmė Malta, Belgija ir Islandija, Rusija su Azerbaidžanu dalijosi paskutinę vietą, antra nuo galo liko Turkija, trečia – Armėnija.