Lietuva pernai prieglobstį suteikė 195 žmonėms, 140 iš jų buvo Sirijos piliečiai, 10 – Rusijos, dar 15 asmenų neturėjo jokios pilietybės.

Latvijoje prieglobstį daugiausia gavo Sirijos, Irako ir Afganistano piliečiai, atitinkamai 70, 35 ir 15 asmenų. Estijoje – sirai, irakiečiai ir ukrainiečiai (45, 25 ir 20 asmenų). Tuo tarpu Lenkijoje dažniausiai prieglobstis suteiktas rusams, ukrainiečiams ir sirams (130, 95 ir 45 asmenys).

Iš 195 prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo tenkinti, 180 suteiktas pabėgėlio statusas, 15 – teisinė apsauga.

Tiek Latvija, tiek Estija prieglobsčio prašytojų priėmė mažiau – 150 ir 130. Tačiau skaičiuojant milijonui gyventojų tenkantį pabėgėlių skaičių, abi Baltijos šalys lenkia Lietuvą: Lietuvoje šis skaičius siekia 70, Latvijoje – 75, Estijoje – 100.

Pagal bendrą suteikto prieglobsčio atvejų skaičių Lietuva yra septinta nuo galo. Mažiausiai prieglobsčio prašymų tenkino Lichtenšteinas (40), Kroatija (100) ir Islandija (115). Daugiausiai prieglobsčio prašymų pernai tenkino Vokietija (445 tūkst. 210), Švedija (69 tūkst. 350) ir Italija (35 tūkst. 450).

Pagal milijonui gyventojų tenkantį prieglobsčio prašytojų skaičių Lietuva yra aštunta nuo galo. Mažiausiai pagal šį rodiklį prieglobsčio prašytojų priėmė Lenkija, kur milijonui gyventojų tenka 10 prieglobsčio prašančių asmenų. Toliau šiame sąraše – Kroatija (25) ir Portugalija (30).

Daugiausiai prieglobsčio prašytojų milijonui gyventojų pernai priėmė Švedija – 7 tūkst. 40. Toliau sąraše – Vokietija ir Austrija, priėmusios atitinkamai 5 tūkst. 420 ir 3 tūkst. 655 prieglobsčio prašytojus.

Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Pabėgėliai  perkeliami iš Italijos ir Graikijos, kurios susidūrė su didžiausiu migrantų antplūdžiu.