Visuomenės nuomonės tyrimas apie krašto saugumą atskleidė, kad Lietuvos narystę ES ir NATO lietuviai linkę vertinti gana skirtingai. Šalies saugumo užtikrinimo prasme NATO yra pasitikima labiau nei ES, o tokį gyventojų pasirinkimą sąlygoja tiek istorinės patirtys, tiek dabartiniai įvykiai Ukrainoje.

Tai parodė Baltijos pažangių technologijų instituto iniciatyva praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas,  kurio metu siekta ištirti gyventojų nuomonę apie Lietuvos gynybą ir saugumą. Tyrimu, kurį sudarė viešosios nuomonės apklausa ir kokybinis gyventojų nuomonių tyrimas, domėtasi, kiek saugūs Lietuvos gyventojai jaučiasi šių dienų geopolitinių įvykių akivaizdoje, siekta nustatyti, kaip vertinamas visuomenės ir valdžios pasiruošimas atremti priešo agresiją, aiškintasi, kokių veiksmų strategijų gyventojai imtųsi iškilus karinei grėsmei, taip pat analizuota, kokie veiksniai daro įtaką gyventojų nuomonei.

"Atlikę reprezentatyvų viešosios nuomonės tyrimą, kuris parodė respondentų santykį su valstybės saugumo reikalais ir atskleidė labai svarbių dalykų apie tai, kaip elgtųsi gyventojai karinės grėsmės Lietuvoje atveju, mes norėjome pažvelgti kiek giliau - dėl kokių priežasčių susiklosto tam tikra nuomonė ir kokie socialiniai, ekonominiai ar vertybiniai veiksniai, žinios, informacija lemia žmonių nuomonę, sąlygoja gyventojų saugumo pojūtį, pasitikėjimą Lietuvos kariuomene, krašto gynyba. Todėl gruodį buvo atliktas dar vienas - kokybinis tyrimas, gana įdomiais faktais ir medžiaga papildęs visuomenės nuomonės apklausos duomenis, - apie atliktą tyrimą pasakoja Ingrida Gečienė,  Socialinių inovacijų instituto vadovė.

Anot Baltijos pažangių technologijų instituto direktoriaus dr. Tomo Žalandausko, kokybinio tyrimo rezultatai ne tik atskleidžia, ką žmonės laiko svarbiausiais veiksniais kalbant apie asmeninį, valstybės ir nacionalinį saugumą, bet ir suteikia labai aiškių nuorodų, jog dėl įvykių Ukrainoje karinės grėsmės Lietuvai nuojauta stipriai išaugo. Tai įtakojo ir daug kitų gyventojų nuomonės pokyčių: ženkliai padidėjo šalį pasiryžusių ginti gretos, gerokai rimčiau imta žvelgti į finansinius įsipareigojimus krašto apsaugai, taip pat išaugo pasitikėjimas kariuomene, kolektyvinės gynybos politika ir NATO struktūra. Kalbėdami apie NATO, informantai tiki, jog šios organizacijos gynybiniai įsipareigojimai nėra tik teoriniai, bet būtų praktiškai įgyvendinti konflikto atveju. Tačiau kartu pabrėžia, jog pirmiausia turime patys rūpintis savo valstybės saugumu.

Tuo tarpu kalbant apie ES vaidmenį, išsakomos aiškios abejonės dėl ES pagalbos Lietuvai konflikto atveju, argumentuojant 1939-ųjų patirtimi bei labai skirtingais ES valstybių interesais. Galima pastebėti, jog kritiškas ES vertinimas tiesiogiai siejamas ir su įvykiais Ukrainoje, su nevieninga ES politika sankcijų Rusijai atžvilgiu.

Tyrimo metu informantų taip pat teirautasi, kaip jie vertina dabartinį valstybės ir kariuomenės pasirengimą užtikrinti gyventojų saugumą, valdžios ir visuomenės santykį bei jų pačių nuomonei įtaką darančius veiksnius. Paaiškėjo, kad nepriklausomai nuo amžiaus grupės, išsilavinimo ar gyvenamosios vietos, informantai kritiškai vertina politikų žinias ir gebėjimą užtikrinti valstybės bei piliečių saugumą. Toks neigiamas vertinimas siejamas su kompetencijos stoka, tvirtinama, kad esami politikai negali išmanyti saugumo klausimų, nes nėra šios srities profesionalai, akcentuojama, jog karininkai arba tie, kurie yra kažkaip susiję su krašto apsaugos sistema, yra labiau kompetentingi užtikrinti valstybės saugumą.

Tuo tarpu savo kariuomene lietuviai tiki ir pasitiki. Pasitikėjimą skatina matomi nuveikti darbai, tokie kaip pratybos, misijos, taip pat bendri idėjiniai dalykai ir pasiryžimas ginti savo šalį. Kalbintieji neabejoja, kad kariuomenė gintų mūsų valstybę, tačiau pabrėžia, jog tam pritrūktų techninių galimybių. Beveik visi pašnekovai išreiškė neigiamą požiūrį į kariuomenei skiriamą finansavimą, pabrėždami, jog finansavimas yra per mažas ir kad jį reikia didinti. „Labai mažai teskiria kariuomenei. Dabar šiek tiek padidino, bet reikėjo kariuomenei jau nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo tą biudžetą išlaikyti stabilų, kad galėtum žmogus savo šalį ginti",-  teigia tyrime dalyvavęs vyras iš Šilutės rajono.

Informantai taip pat akcentavo, jog kariuomenės efektyvumą didintų ne tik karinės ginkluotės stiprinimas, bet ir reikalingi apmokymai.  Pastebėta ir tai, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių žmonių nurodė turintys mažai sąlyčio su kariuomene - menkai susiduriama su kariuomenės atstovais asmeniniame gyvenime, jie gana retai matomi ir viešumoje. Visa tai sąlygoja atotrūkį tarp kariuomenės ir visuomenės, šis atotrūkis pasireiškia supratimu, kad išties yra mažai žinoma, o dar mažiau suprantama apie kariuomenės veiklą.

Nežiūrint į šį atotrūkį, kurį, pasak informantų, šiek tiek užpildo tik informacija žiniasklaidoje, nemaža dalis tyrimo dalyvių teigė, kad palaikytų savo vaikų ar artimųjų norą dalyvauti Lietuvos kariuomenės, su krašto apsauga susijusių savanoriškų organizacijų veikloje.

Apžvelgdamas tyrimo rezultatus dr. Tomas Žalandauskas teigia, kad jais vertėtų džiaugtis, nes jie rodo, kad žmonės ne tik domisi, bet ir gana plačiai suvokia valstybės saugumą ir jo svarbą. „Karinis saugumas informantų suprantamas kaip svarbi nacionalinio saugumo dalis, tačiau tarp šalies saugumą stiprinančių veiksmų buvo minimi ir tam tikri ekonominiai faktoriai - suskystintųjų dujų terminalas, Lietuvos narystė NATO, kai kurių politikų bei eilinių žmonių sąmoningumas, vienybė ir pilietiškumas“, - pasakoja T. Žalandauskas ir atkreipia dėmesį, jog nemaža dalis pašnekovų teigė vis dar pasigendantys išsamesnės informacijos apie šalies gynybą, saugumą ir kariuomenę.

Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad daugiau nei pusė kalbintųjų aktyviai domisi su Lietuvos saugumu susijusiomis naujienomis, tačiau  paaiškėjo ir tai, kad viešosios informacijos šaltiniuose prieinama informacija gana dažnai žmonės nepasitiki ir abejoja, ar ta informacija objektyvi, atspindi realią situaciją, visuomenėje vyraujančias nuomones. Tokiam įtarumui, pasak T. Žalandausko, įtakos gali turėti ir vis dažniau aptariami informacinių atakų atvejai, kitų valstybių bandymas daryti gana agresyvų poveikį gyventojų nuomonei. 

Tyrimų metu išryškėja, kad 40 proc. visuomenės palaikytų artimųjų norą dalyvauti Lietuvos kariuomenės struktūrose ir palaikytų gynybai skiriamą finansavimo didinimą. „Vis dėl to matomas didelis atotrūkis tarp to, kaip Lietuvos politinė vadovybė reaguoja į naujai susidariusią geopolitinę aplinką ir tarp to, kaip visuomenė tai vertina. Kita vertus, didelis procentas pasiryžusių ginti savo kraštą Lietuvos piliečių nesupranta savo vaidmens krašto gynyboje ir nesupranta, kaip ta gynyba yra organizuota. Ir tai rodo, kad politikai ir gynybos sistemos projektuotojai nesiima pakankamų veiksmų, kaip šią sąmoningą visuomenės dalį šviesti, parengti bei apmokyti", - teigia T.Žalandauskas.