Lankantieji artimųjų kapus šiomis dienomis sulinkę sodina gyvas gėles, smaigsto dirbtinius žiedus, ir dėlioja žvakutes. Tačiau populiarėja ir kitos paslaugos – patikėti kapaviečių priežiūrą profesionalams.

Kapų priežiūros paslaugas jau šešeris metus teikiančios įmonės „Kapas“ savininkas Artur Borm, sako kad klientų per visą jos veiklos laiką žymiai padaugėjo. Jis nesistebi, kad vis daugiau žmonių kapaviečių priežiūrą palieka samdytai įmonei. Esą vis sunkiau aplankyti nuo gyvenamosios vietos nutolusias kapavietes, ką jau kalbėti apie emigrantus ir senolius, kuriems nuolat lankyti ir tvarkyti kapus pernelyg sudėtinga. Kad tik patiems nereikėtų su kauptuku klūpoti, o artimųjų kapas būtų tvarkingas, kada beaplankytum, gyventojai ryžtasi mokėti pinigus.

„Po mūsų darbo, priežiūros visai nebereikia. Paberiame skaldelę, ir, kaip sakome, nuo Tėvo dienos iki Vėlinių, kapas yra tvarkingas, – sakė A.Borm. – Todėl klientų nuolatos daugėja. Skambina tie, kurie gyvena užsienyje, studentai, neįgalieji, seni žmonės. Nežinau, iš kokių santaupų, bet kad kapai būtų tvarkingi, jie pinigų randa".

Verslininkas pasakojo apie per kelerius metus pasikeitusį lietuvių požiūrį į kapaviečių tvarkymą: anksčiau lietuviai sureikšmino kapo estetinę išvaizdą – įmantrios kompozicijos, augalai, o šiandien jie nusiteikę racionaliai. Kitaip tariant, svarbiausia, kad nereikėtų kuo dažniau vykti aptvarkyti kapo.
„Klientams reikia visų trijų dalykų – praktiškumo, tvarkos ir meniškumo“, – sakė A.Borm. Paklaustas apie kainas, kiek gali kainuoti svetimo kapo tvarkymas, kad tokia paslaugas prieinama ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, jis patikino, kad kaina priklauso nuo kapo ploto, beriamos skaldelės storio, klientų sumanymo ir t.t.

Žvakučių jūros ir kolumbariumuose

Klaipėdoje esantį kolumbariumą valdančios įmonės „Aterna“ darbuotojai teikia ir kitokią paslaugą lapkričio pirmąją negalintiems aplankyti savo artimųjų amžino poilsio vietų. Artimieji internetu per vaizdo transliaciją gali stebėti, kaip papuošiama kripta.

„Įmonės darbuotojai uždega žvakę, pasirūpina gėlėmis prie kriptos ir viską nufilmuoja, gali parodyti artimiesiems per atstumą. Nesvarbu kapinėse, ar kolumbariume, Vėlinės atrodo vienodai ir dėmesys mirusiesiems toks pat, juk ne nuo žvakučių skaičiaus ar gėlių kiekio priklauso pagarba“, – aiškino „K2 LT“ įmonės, valdančios Kėdanių krematoriumą, vadovas Vytenis Labanauskas.

Per šias Vėlines iš tiesų daugiau žmonių prisiminti velionių trauks į 7 Lietuvoje veikiančius  kolumbariumus. V.Labanauskas patikino, kad kremaciją kasmet pasirenka daugiau žmonių,  daugiau ir gyventojų, kurie trišales sutartis su krematoriumu sudaro iš anksto, šiemet – daugiau kaip šimtas.

„Per devynis šių metų mėnesius, iki rugsėjo, kremavome tiek pat žmonių, kiek pernai per visus metus. Keičiasi papročiai, visuomenės požiūris, daug žmonių atvažiuoja apžiūrėti krematoriumo, tai irgi turi įtakos jų apsisprendimui. Žmonės racionaliau žiūri į laidojimo apeigas, trijų dienų gedulą ir kitus dalykus“, – sakė jis.

Anot V.Labanausko, kremuoti palaikus pasirinkusieji yra ne vien jaunesnio amžiaus išsilavinę žmonės iš didžiųjų miestų. Tradicinius lietuviams laidojimo būdus kiti apleidžia dėl problemų pasiekti kapines, kai netoliese nelieka artimųjų ir t.t. Šiandien Lietuvoje veikia 7 kolumbariumai, dar nemažai savivaldybių, V.Labanausko teigimu, projektuoja arba pradeda kolumbariumų statybas. Žinoma, mažesnių miestų kriptos pustuštės, tačiau V.Labanauskas prognozuoja, kad ilgainiui vis daugiau žmonių  rinksis palaikus po mirties kremuoti, todėl platus kolumbariumų tinklas aktualus jau šiandien.

Nuperka milijonus žvakių

Nepaisant skirtingų įpročių, lietuviai, ar patys tvarkydami mirusiųjų kapus, ar patikėdami šį reikalą profesionalams, daug dėmesio skiria kapo estetinei išvaizdai. „Maximos“ prekybos tinklo komunikacijos vadovės Renatos Saulytės teigimu, kelerius metus iš eilės gyventojai labiau sureikšmina Vėlines, apgalvoja, kokius atributus kapams tvarkyti nusipirks.

„Pastaruoju metu pastebime, kad žmonės iš anksto apgalvoja, kaip prieš Vėlines papuoš kapus, netgi parenka vieningą stilių, derina gėlių ir žvakių spalvas, daro kompozicijas, patys susikomplektuoja žvakutes, atskirai pirkdami indelius ir žvakutes. Išties mirusiųjų artimųjų kapų puošimui pastaraisiais metais skiriama daugiau dėmesio ir laiko – kapavietės sutvarkomos, iš anksto apgalvojama, kaip jos bus papuoštos per Vėlines, siekiama laikytis vieningo stiliaus“, – apie dėmesį kapavietėms pasakojo R.Saulytė.

Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė skaičiavo, kad šiemet parduotuvėse parduota beveik dvigubai daugiau gėlių nei pernai – beveik 190 tūkst. Įprastai prekybos tinkle nuperkama daugiau kaip 4 mln. žvakių, iš kurių 1 mln. pirkėjai nuperka Visų Šventųjų ir Vėlinių dieną.