Žmogaus teisių gynėjai įsitikinę, kad Lietuva – gūdi provincija. Daug nerimo kelia ir oficialių pareigūnų rasistinės kalbos, už kurias nebaudžiama.

Šią savaitę minėta Tarptautinė žmogaus teisių diena. Aktyvistai sunerimę, kad pastaruoju metu Lietuvoje daugėja netolerancijos kitų rasių žmonėms. Rasistinius pareiškimus skelbia ir oficialūs asmenys, o aukšti valstybės ir teisėsaugos pareigūnai į tai nekreipia dėmesio.

Tyrimas dėl Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento Vlado Garasto rasistinių žodžių "Kauno dienoje" išspausdintame interviu pasisuko netikėta puse. Prokurorai ne tik nutraukė baudžiamąją bylą dėl rasinės diskriminacijos kurstymo, bet ir nebetiria legionierių įžeidimo fakto. Esą LKF prezidento išsakyta nuomonė buvo neetiška, tačiau jis nežinojo, kad žurnalistas ją ketina pateikti viešai. Kalčiausias šioje istorijoje liko dienraščio žurnalistas Gediminas Reklaitis. Taip šią savaitę nusprendė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Toks sprendimas nustebino ne tik žurnalistų, bet ir žmogaus teisių gynimo organizacijas.

Dar savaitę tęsis parašų rinkimo akcija po peticija, kurios autoriai V.Garastui dėl jo rasistinių komentarų siūlo atsistatydinti. Vakar buvo surinkta daugiau nei pustrečio tūkstančio balsų.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius pastebi, kad kol kas Lietuva Europoje nėra pristatoma kaip rasistų šalis, tačiau greitai viskas gali pasikeisti.

– Kokie Lietuvoje daromi žmogaus teisių pažeidimai jums kelia daugiausia nerimo?

– Pastaruoju metu kyla naujų klausimų, susijusių su žmogaus teisės į privatumą pažeidimais. Į mūsų gyvenimus skverbiasi privatumą pažeidžiančios naujosios technologijos. Plinta elektroninių ryšių, darbo vietų kontrolė, sekimo sistemos.

Antrasis augančių problemų blokas susijęs su plintančiu rasizmu, antisemitizmu, homofobija ir kitomis netolerancijos ir diskriminacijos formomis. Atsivėrė valstybės sienos, daug žmonių atvažiuoja, mūsų žmonės išvažiuoja, grįžta sudarę mišrias šeimas. Ilgą laiką mes buvome uždara visuomenė, bet dabar nebegalime pasislėpti nuo pasaulio. Pasiekta riba, kai pastebima priešprieša naujovėms, kitoms religijoms, rasei. Žmonės pradeda protestuoti, kad esą tie dalykai iš Vakarų pakirs mūsų tradicines vertybes. Todėl auga skustagalvių judėjimas. Kita dalis žmonių nežino, kaip elgtis su "kitokiais". Leptelėja nesuprasdami, kad jų kalbos gali kitus žmones įžeisti. Trūksta bendravimo kultūros. Visa tai gali sukelti išpuolius. Jų Lietuvoje daugėja. Ypač prieš kitos rasės žmones, taip pat pastebime, kad auga islamą išpažįstančių žmonių netoleravimas.

– Turite priekaištų Lietuvos valdžios atstovams?

– Problema, kad valstybės valdžia į žmogaus teisių pažeidimus nelabai kreipia dėmesį. Jie laikosi nuomonės, kad pakanka, jog Lietuva įstojo į įvairias žmogaus teises ginančias organizacijas, ratifikavo tarptautines sutartis, susijusias su šia problema. Politikų darbotvarkėje žmogaus teisių nėra. Tiesa, šiais metais buvo politinių veikėjų pareiškimų, kad negalima toleruoti rasistinių išpuolių, viešo neapykantos rodymo. Šioks toks žingsnelis į priekį, tačiau tai tik kalbos, o ne darbai. Viešoje erdvėje jokių kalbų apie žmogaus teises nebūna.

– Koks ES požiūris į žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje?

– Europoje apie mus susiklostęs įspūdis, kad esame provinciali visuomenė. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad esame viena labiausiai homofobiškų visuomenių Europoje. Taip pat turime problemų su savo tradicine mažuma – romais. Dar neteko girdėti, kad ES kalbėtų apie mūsų problemas rasistinėje srityje, bet manau, kad tokios kalbos greitai atsiras. Po truputį mes apie save vystome neigiamą įvaizdį ir, be abejo, tai ateityje turės politinių pasekmių. Visai kitaip bendraujama su valstybe, kurios visuomenė užsisklendusi, nesupranta vakarietiškų vertybių, netolerantiškai elgiasi kai kurių žmonių atžvilgiu. Verslininkai rimtai pamąsto, ar tokioje šalyje verta investuoti.

– Turbūt baisiausia, kai rasistinės kalbos sklinda ne iš paprastų piliečių, o iš oficialių asmenų lūpų?

– Visiškai teisingai. Viešieji asmenys nesupranta, kad su pareigomis jie prisiima ir didelę atsakomybę. Negali valstybės, miesto ar kokios nors organizacijos vadovai kalbėti negalvodami. Jie yra elitas, pavyzdys, todėl visas kalbas turi pasverti. Vėlesni pasiaiškinimai: pasikarščiavau, nepagalvojau, tinka atsilikusioms visuomenėms. Gyvenime gali visko atsitikti. Kalbant apie V.Garasto atvejį, tai galėjo būti jam gera pamoka, bet, užuot atsiprašęs, prisipažinęs, kad padarė klaidą, ir tylėjęs, jis pradėjo pulti. Tokiu atveju nemanau, kad yra kita išeitis, kaip pasiūlyti žmogui kuo greičiau atsistatydinti. Jeigu žmogus to nepadaro, jis visiškai nesupranta savo užimamos vietos, nesupranta, kas jis toks yra.

– Kaip vertinate prokurorų sprendimą nutraukti baudžiamosios bylos tyrimą dėl V.Garasto pareiškimų?

– Nei prokurorų sprendimo, nei V.Garasto pareiškimų dabar komentuoti nenorėčiau. Mūsų netenkina bylos nutraukimo motyvai, bet nesame gavę oficialaus nutarimo. Gal yra kiti, mums nežinomi, rimti argumentai. Labai gaila, kad prokurorai atsisakė nutarimą parodyti. Mums nelabai svarbu, kad V.Garastą nubaustų, bet labai reikalingas kažkoks įvertinimas teisiniu požiūriu. Jo neturime, todėl kažką komentuoti sudėtinga. Tačiau galiu pastebėti, kad tiriant tokius atvejus negalima suplakti į viena žurnalisto ir V.Garasto veiksmų. Nedrįstu vertinti, ar jūsų kolega kažką ne taip padarė. Tegul vertina, kam tai priklauso daryti, bet visai atskirai nuo žurnalisto veiksmų turėtų būti vertinama, ką ir kodėl pasakė V.Garastas. Nepriklausomai nuo situacijos, jis už savo žodžius turėtų būti atsakingas.

Futbolas kovoja su rasizmu

Kova su rasizmu – vienas svarbiausių pasaulio futbolo vadovų prioritetų. Iš to, kaip griežtai FIFA ir UEFA traktuoja kiekvieną rasizmo proveržį, darosi labai aišku, kaip šios organizacijos būtų įvertinusios V.Garasto pareiškimus, jei jis būtų Lietuvos futbolo federacijos prezidentas.

Vasarą vykusiame Europos futbolo čempionate daug buvo kalbama apie diskriminaciją. "Susivienykime prieš rasizmą", – toks buvo vienas svarbiausių didžiausio Senojo kontinento sporto įvykio šūkių.

Šią kampaniją organizavo UEFA ir Futbolas prieš rasizmą Europoje (FARE). "Ši kampanija rodo mūsų pagarbą įvairovei. Mes siekiame, kad svarbiausi futbolo turnyrai vyktų pagarbos vienas kitam pagrindu", – sakė UEFA prezidentas Michelis Platini.

"Man ir mano komandos draugams yra nepriimtinos jokios diskriminacijos formos. Paskutinės trys savaitės parodė, kad futbolas gali suvienyti visus žmones, nepaisant jų odos spalvos, religijos ar tautybės. Prašome, prisijunkite prie mūsų – "Susivienykime prieš rasizmą", – tokį tekstą prieš Europos čempionato pusfinalius skaitė visų keturių komandų kapitonai.

Paskutiniai rasizmo protrūkiai Lietuvos sporte

2007 03 24: per Europos čempionato atrankos rungtynes Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione tarp Lietuvos ir Prancūzijos rinktinių Lietuvos sirgaliai iškėlė didžiulį plakatą, kuriame Afrikos žemynas nuspalvintas Prancūzijos vėliavos spalvomis ir pridėtas užrašas "Sveiki atvykę į Europą". UEFA už rasizmo protrūkį Lietuvos futbolo federacijai skyrė 31,5 tūkst. litų baudą.

2007 05 19: Lietuvos futbolo A lygos čempionate per rungtynes tarp "Vilniaus" ir Panevėžio "Ekrano" panevėžiečių gerbėjai nuolat mėgdžiojo beždžionių leidžiamus garsus ir ragino sušaudyti tamsiaodžius vilniečių brazilus. LFF "Ekranui" skyrė tik įspėjimą, o buvęs Drausmės komisijos pirmininkas Mamertas Abaravičius neįžvelgė problemos: "Koks čia rasizmas? Kažkas stadione pasakė: "Ū-ū-ū."

2007 06 17: vėl nukentėjo "Vilniaus" brazilai. Klaipėdos "Atlanto" sirgaliaus sviestas butelis kliudė puolėją Mullerį, o po mačo svečių treneris Vacys Lekevičius užsipuolė lietuvių kilmės Rudolfo Kumbrevičių. Iš UEFA baudą už rasizmą gavusi LFF vėl niekaip nereagavo – esą incidentai neužfiksuoti nei oficialiame protokole, nei inspektoriaus ataskaitoje.

2007 08 16: UEFA taurės rungtynės Panevėžyje tarp vietos "Ekrano" ir Oslo "Valerenga" tapo košmaru svečių tamsiaodžiams. "Žiūrovai rėkė: "Nušaukite negrus!" Dar niekada per savo karjerą nesu girdėjęs tokių žodžių kaip čia", – piktinosi "Valerenga" treneris Haraldas Aabrekkas. Rasistinį išpuolį į dienos šviesą ištraukė tik Norvegijos žiniasklaida. Lietuvoje niekas į tai beveik nereagavo, incidento "nepastebėjo" ir UEFA atstovai.

2007 11 23: Vilniaus senamiestyje trys skustagalviai užpuolė "Lietuvos ryto" komandos žaidėją Hollisą Price'ą. Juodaodis gynėjas smarkiai nenukentėjo, bet Vilniaus ekipos vadovai nusprendė kreiptis į policiją, nes tai buvo antras atvejis, kai užpuolamas tamsiaodis krepšininkas. 2006-aisiais prie "Akropolio" būrys chuliganų atakavo jau buvusį "Lietuvos ryto" puolėją J.P.Batistą. Abiem atvejais rasistiškai nusiteikę jaunuoliai nebuvo rasti.

2008 m. vasario pab.: viename Šiaulių klube buvo užsipulti "Žalgirio" legionieriai Marcusas Brownas ir DeJuanas Collinsas. Po to amerikiečiai pripažino, kad Lietuvoje dažnai sulaukia priešiškos reakcijos dėl savo odos spalvos. "Tai pirma šalis, kurioje žmonės nori su manimi muštis", – apgailestavo vienas geriausių Lietuvoje žaidusių užsieniečių M.Brownas.

D.Collinsas ir jo juodaodis draugas po dviejų mėnesių užpultas ir Kaune. Jiems peiliu grasinęs neblaivus pilietis po nepavykusio užpuolimo Vilniaus gatvėje kalbėdamas telefonu šaukė: "Tuos negrus reikia papjauti!"

Politika: kova su rasizmu – svarbus futbolo prioritetas.

FIBA: rasizmas netoleruotinas

Apie LFF V.Garasto viešus pareiškimus sužinojęs FIBA Europos sporto direktorius Kosta Ilievas teigė pasidomėsiąs šiuo įvykiu bei suskubo pridurti, kad FIBA Europa netoleruoja jokių diskriminacinių pareiškimų ir kalbų:

– Krepšinyje rasizmo problema nėra tokia didelė kaip futbole. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad didelę dalį mūsų žaidėjų sudaro afroamerikiečiai. Mums svarbiausia yra sąvoka "krepšininkas". Odos spalva ar tautybė negali ir neturi būti skiriamasis ženklas, nes visi esame žmonės. Tai svarbiausias mūsų principas.

Žurnalistas – ne svetimų minčių atpirkimo ožys

Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF) reiškia nustebimą ir susirūpinimą dėl bandymų paversti LSŽF narį Gediminą Reklaitį neetiškų svetimų minčių atpirkimo ožiu.

Plačiai nuskambėjusioje istorijoje dėl Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento Vlado Garasto interviu "Kauno dienai" išsakytų teiginių mums atrodo nesuprantamas žūtbūtinis noras suversti kaltę G.Reklaičiui.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (LŽLEK) sprendimas, kad G.Reklaitis rinko informaciją neetiškais metodais, mums atrodo kaip pernelyg formalus Etikos kodekso traktavimas. LŽLEK turėtų suprasti, kad žurnalisto bendravimas su ne pirmą kartą kalbinamais pašnekovais nėra grįstas kariuomenės kanonais, kurie reglamentuoja griežtą prisistatymo formą. Galima spėti, kad dabar neetišku bus galima pavadinti kiekvieną žurnalistą, kuris renka informaciją neatraportavęs apie savo teises ir pašnekovo pareigas.

LSŽF gerbia V.Garastą už atvirą bendravimą, tačiau mano, kad sporto žurnalistas nėra atsakingas už aštrių pašnekovo minčių užglaistymą. Galima priminti, kad kategoriškos V.Garasto mintys vienu ar kitu klausimu arba kai kurios "sparnuotos" frazės jau yra skambėjusios įvairioje žiniasklaidoje.

LSŽF ragina visas į skandalingą istoriją patekusias puses nekurstyti nereikalingų aistrų ir krikščioniškai atleisti susikaupusias nuoskaudas.

"Sporto žurnalistai privalo atsakingai dirbti savo darbą, tačiau oficialūs sporto vadovai neturėtų švaistytis žodžiais, nepriimtinais netgi privačiame pokalbyje. Aš kviečiu taikiai baigti užsitęsusį konfliktą. Tai turėtų būti naudinga pamoka abiem pusėms", – siūlo LSŽF prezidentė Laima Janušonytė.

Lietuvos sporto žurnalistų federacijos prezidiumas