Nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International" teigimu, Lietuvoje nesiliauja rasistiniai išpuoliai, smurtas prieš moteris bei gėjų, lesbiečių, transseksualų ir biseksualų (LGBT) teisių pažeidimai.

O pernai Seimo priimta Valstybinė šeimos politikos pagrindų koncepcija prisidėjo prie patriarchalinių nuostatų stiprinimo.

Pagal trečiadienį Londone pristatytą kasmetinę „Amnesty International" pasaulinę žmogaus teisių apžvalgą, Lietuva 2008-aisiais pirmiausia pasižymėjo tuo, kad joje tęsėsi rasistiniai išpuoliai ir diskriminacija ne europiečių kilmės imigrantų ir romų atžvilgiu, pranešė Žmogaus teisių stebėjimo institutas.

Jungtinių Tautų (JT) specialusis pranešėjas rasizmo klausimais pabrėžė, kad romai patiria aiškią diskriminaciją įdarbinimo ir būsto įsigijimo srityse, rašoma ataskaitoje.

Romų nedarbo lygis išliko keliskart aukštesnis nei etninių lietuvių, o gyvenimo sąlygos romų gyvenvietėse kai kuriais atvejais buvo prastesnės nei minimalios: nebuvo elektros, šildymo, trūko geriamo vandens ir sanitarinės įrangos.

Specialusis pranešėjas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl rasistinių išpuolių prieš migrantus, ypač ne europiečių kilmės, ir dažnų neapykantą skatinančių pareiškimų. Nors Konstitucija aiškiai draudžia kurstyti rasinę nesantaiką, ataskaitoje teigiama, kad labai mažai tokių atvejų pasiekė teismą.

Specialusis pranešėjas primygtinai rekomendavo Lietuvos valdžiai įtvirtinti rasizmą kaip sunkinančią aplinkybę Baudžiamajame kodekse.

Anot „Amnesty International", kita Lietuvos problema - dar nepriimtas įstatymas dėl smurto prieš moteris namuose.

JT Komitetas dėl moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW) pabrėžė, kad nesant pakankamo teisinio reglamentavimo šioje srityje, prievarta prieš moteris gali būti laikoma „privačiu reikalu". Tokiu atveju, anot CEDAW, policijos pareigūnai, medikai, valdžia ir visuomenė negali tinkamai įvertinti šios problemos padarinių.

Komiteto teigimu, valdžia prisidėjo prie patriarchalinių nuostatų bei vyrų ir moterų vaidmenų ir atsakomybės stereotipų stiprinimo 2008-ųjų birželį priimdama Valstybinę šeimos politikos pagrindų koncepciją.

Trečias žmogaus teisių gynėjams Lietuvoje kliūvantis dalykas - kad šalies valdžia nesugebėjo užtikrinti LGBT žmonių teisių ir nepasmerkė veiksmų, kuriais apribotos ar pažeistos jų teisės į saviraiškos laisvę, taikius susirinkimus ar asociacijas.

„Amnesty International" nepraslydo pro akis tai, kad Lietuvos savivaldybių vadovai pažėrė žeminančių minčių homoseksualų atžvilgiu, o Europos Sąjungos iniciatyvos „Už įvairovę, prieš diskriminaciją" vilkikas rugpjūčio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu antrus metus iš eilės nebuvo įleistas į Lietuvą.

Buvęs Vilniaus meras Juozas Imbrasas atmetė prašymą leisti vilkikui įvažiuoti į miesto centrą pareiškęs, kad LGBT aktyvistai "propaguos homoseksualumą". Kauno miesto meras taip pat uždraudė šią ES iniciatyvą, pareikšdamas, kad "homoseksualų festivalis gali sukelti daug neigiamų emocijų".