Jau šiais metais Lietuvoje turėtų atsirasti papildomas karių batalionas, suformuotas iš NATO valstybių karių, sako krašto apsaugos ministras. Stiprinti Baltijos šalių saugumą savo karius žada siųsti Vokietija, Kanada, Danija ir kitos šalys. Jie Lietuvoje atliktu bendras pratybas ir taptų dar viena atgrasymo priemone Rusijai.

Kovos scenarijus per tris šimtus Lietuvos ir Jungtinių Valstijų karių porą savaičių tobulino pratybose „Ugninis griausmas“. Koviniai šaudymai įvairių tipų šaudmenimis vyko tiek naktį, tiek dieną. Kariai su ugnies valdymo centrais mokėsi koreguoti artilerijos šaudymo procedūras, paremiant pėstininkų kuopų gynybą ir kontratakas.

„Tai yra pagrindinis mūsų ginklas. Žinom, kad šiuolaikiniame mūšyje be ugnies paramos pėstininkams būtų labai sunku išlikti mūšio lauke, todėl sinchronizuoti veiksmai tarp skirtingų kariuomenės rūšių padeda tam pačiam pėstininkui atlikti ir įvykdyti užduotis“, – teigia mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ vadas plk. Raimondas Vaikšnoras.

Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų kuopa Lietuvoje dislokuota nuo balandžio. Tokios pat kuopos yra Estijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Tačiau stiprinant šio regiono gynybą apie 800 karių kitais metais žada atsiųsti ir Vokietija, apie papildomus gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse kalba ir Norvegija, Danija, Kanada. Krašto apsaugos ministras sako, kad iš NATO valstybių karių Lietuvoje bus sudarytas batalionas – iki 600 karių.

„Reikia keleto dienų, savaičių, kad mes galėtume pradėti planingą pasiskirstymą, kas ir kada vyks, taip, kaip esame labai tvarkingai susitvarkę su oro policijos misija. Mes esame pasiruošę, ir partneriai kalba, kad gal dar rugsėjo pabaigoje, gal spalio bus ir kiti mūsų sąjungininkai čia, Lietuvoje“, – sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Ministro teigimu, nuolatinis NATO valstybių karių buvimas Lietuvoje parodo Aljanso sąjungininkių solidarumą užtikrinant Baltijos šalių saugumą, kurio prireikė Rusijai demonstruojant karinę galią Ukrainoje.