Jei gyventume prieš tūkstantį metų, žyniai dabar visus gąsdintų apokalipse ir drakonu, kuris praris dalį Saulės. Šiandien lietuviai turės progą matyti dalinį Saulės užtemimą.

Grožėsimės valandą

Saulės užtemimas prasidės Kanadoje 12.23 val. Lietuvos laiku. Mėnulio šešėlis perbėgs per Arkties vandenyną, kirs Sibirą (bus matomas Novosibirske), peršliauš Mongoliją ir pradings Kinijoje 14.20 val.

Lietuvoje šis reiškinys bus matomas nuo 11.55 val. iki 13.56 val. Mėnulis bus uždengęs 33 proc. saulės disko.

Pastarąjį kartą dalinis Saulės užtemimas Lietuvoje buvo matomas 2006 m. kovo 29 d., tada Mėnulis uždengė beveik pusę Saulės.

Saulę išlaisvino kalvis

Šiais laikais Saulės užtemimas tiek mokslininkus, tiek paprastus smalsuolius domina tik kaip retas gamtos reiškinys, tačiau senovėje tai buvo labiausiai žmonių gyvenimą, mitologiją bei tautosaką veikiantis reiškinys.

Dauguma tautų turi savo mitų apie pagrobtą Saulę ir ją išlaisvinusį herojų.
Lietuvių mitologijoje minimas kalvis Televelis, kuris Saulę žmonėms nukalė per šešerius metus iš blizgančios geležies. Tačiau piktosios jėgos ją pagrobė ir užrakino požeminiame akmens bokšte. Televelis Saulę išlaisvino tuo pačiu kūju, kuriuo ją ir nukalė, ir grąžino žmonėms.

Egzistuoja ir kita šio mito versija - esą Saulę pagrobė karalius, o ją su kūju išlaisvino ne kalvis, o visi Zodiako ženklai.

Teleskopas nereikalingas

Saulės užtemimas - astronominis reiškinys, jis įvyksta, kai Mėnulis visiškai arba iš dalies uždengia iš Žemės matomą Saulės diską.

Taip atsitinka, kai šie trys kūnai atsiduria vienoje tiesėje. Mėnulis daugybę kartų mažesnis už Saulę, tačiau skrieja tiek pat kartų arčiau Žemės, todėl stebėtojui šie dangaus kūnai atrodo vienodo dydžio.

Dėl mažo Mėnulio šešėlio dydžio šis reginys apima nedidelę teritoriją - vienu metu užtemimas matomas ne platesniame nei 269 km ruože. Šešėlis greitai juda, todėl užtemimo kulminacija trunka vos kelias minutes.

Pagal užtemdyto Saulės disko plotą skiriami visiški ir daliniai Saulės užtemimai. Pastarieji dažnesni, juos galima stebėti kas porą metų, o visiškas užtemimas toje pačioje vietoje gali būti pastebimas vos kartą per 300-400 metų.

Pasak Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktoriaus astronomo Gunaro Kakaro, geriausia užtemimą stebėti be optinių prietaisų. "Teleskopai atima tą emocinį užtaisą, kurį turi užtemimas. Jie tik priartina vaizdą, bet nieko stebuklingo neparodo", - samprotavo G. Kakaras. Anot jo, Saulės užtemimą per teleskopus stebėti reikėtų tik astronomams - kad padarytų įspūdingesnes ir didesnio formato nuotraukas.

Kviečia stebėti kartu

Vilniečiai Saulės užtemimą šiandien galės stebėti Vilniaus universiteto (VU) astronomijos observatorijoje arba Europos aikštėje.

Nuo 11.30 val. M. K. Čiurlionio g. 29 esančioje VU observatorijoje smalsuolių lauks astronomijos profesionalai ir mėgėjai, pasiruošę ne tik parodyti Saulės užtemimą, bet ir atsakyti į kilusius klausimus.

Jei dangų apniauks debesys ir užtemimo teleskopu nebus matyti, jį bus galima stebėti ekrane. Be to, bus transliuojamas vaizdas iš visiško užtemimo vietų.

Į Europos aikštę stebėti dingstančios Saulės kviečia astronomų draugija ALBIREO.
Saulės užtemimą galima stebėti internete, adresu http://www.astro.ff.vu.lt/eclipse2008.

Plika akimi žiūrėti į Saulę griežtai draudžiama, nes per porą sekundžių išdegs tinklainė. Saugiai neeilinį gamtos reiškinį stebėti galima per smarkiai aprūkytą suodiną stiklą, apšviestą fotojuostelę ar specialius optinius filtrus.