Vos prasidėjus oficialiam maudymosi sezonui, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre visuomenės sveikatos biurų bei mokyklų specialistai, mokytojai, tėvų ir mokinių komitetų atstovai susirinko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre (SMLPC) aptarti Lietuvoje taikomų skendimo prevencinių priemonių.

Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM statistiką matyti, kad tendencingai mažėja skendimų bei gelbėjimo darbų vandenyje ir ant ledo poreikis. 2014 m. ugniagesiams teko dirbti vandenyje ir ant ledo 445 kartus, jie ištraukė 192 skenduolius, o 2015 m. ugniagesiai vandenyje ir ant ledo dirbo 321 kartą ir jie ištraukė 116 skenduolių.

Pasak SMLPC Neinfekcinių ligų prevencijos skyriaus vedėjos Liudos Ciesiūnienės viena pagrindinių 1−19 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių iš visų mirties priežasčių Lietuvoje yra išorinės mirties priežastys (61 proc.), iš kurių viena dažniausių − skendimai (16 proc.). Daugiausia nuskęsta berniukų ir jaunuolių. Svarbu tai, kad netekčių skaičius kiekvienais metais mažėja − 2015 m. nuskendo tik 9 vaikai, tačiau džiaugtis galėsime tik tada, kada nenuskęs nė vienas vaikas.

SMLPC Neinfekcinių ligų prevencijos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Evelina Voitonis dar kartą visiems norėjo priminti, koks yra skendimo apibrėžimas, nes dažnai žmonės panirimą po vandeniu laiko skendimu. Skendimas – procesas, kurio metu dėl pilno ar dalinio kūno panardinimo į skystį sutrikdomas kvėpavimas. Suteikus skubią pagalbą, galima skendusįjį atgaivinti.

E. Voitonis priminė, kad pajūryje iškelta žalia vėliava reiškia, kad maudytis saugu, rizika itin menka, geltona vėliava – maudytis pavojinga (bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo, todėl silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį, o kitiems reikia būti ypač budriems), raudona vėliava – eiti į vandenį ir maudytis draudžiama (stiprus bangavimas ir povandeninės srovės), raudonai geltona vėliava – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai.

E. Voitonis rekomenduoja bet kokioms traumų prevencijos priemonėms taikyti 10 pamatinių Hadono prevencijos strategijų, t. y., pavojaus pašalinimą (eliminavimą), atskyrimą nuo pavojaus šaltinio, izoliavimą nuo pavojaus šaltinio apsauginiu barjeru, esamos rizikos mažinimą, aprūpinimą pavojų mažinančiomis priemonėmis, mokymą mažinti pavojų, įspėjimą apie gręsiantį pavojų, priežiūrą, gelbėjimą ir tik po to gydymą bei reabilitaciją.

„Supažindinti žmogų su elgsena vandenyje galima dar kūdikystėje, o sąmoningai mokyti plaukti−nuo ketverių metų. Rekomenduojama pradėti mokytis plaukti pradinėse klasėse kartu su plaukimo treneriu“, − sakė Lietuvos vaikų ir jaunimo centro plaukimo sporto trenerė ir plaukimo mokytoja ekspertė Lina Miežienė. Dabar daugelį vaikų tėvai išmoko plaukti ežere.

Visuomenės sveikatos biurų bei mokyklų specialistai, mokytojai, tėvų ir mokinių komitetų atstovai sutaria, kad geriausia vaikus mokyti plaukti nuo mažens su plaukimo mokytoju, o jų saugą prie vandens ir vandenyje turi užtikrinti suaugusieji.

Tačiau Lietuvoje 33 savivaldybės neturi plaukimo baseinų. Pagal veikiančių baseinų skaičių Lietuva 20 kartų atsilieka nuo ES valstybių vidurkio. Nėra baseinų, pritaikytų neįgaliesiems. Iš viso šalyje veikia 36 baseinai. Moksleiviams nepatogu eiti į plaukimo pamokas tarp kitų pamokų, nes nespėja persirengti, išsidžiovinti plaukų. Iš atokesnių vietovių ar kitų mokyklų vaikai vežami į baseiną turinčias mokyklas – auklėtojai turi aukoti savo pamokų laiką, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kad šis maudymosi sezonas būtų saugus, tiek vandenyje, tiek prie vandens:

Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.

Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai.

Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, nes galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.

Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.

Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.

Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.

Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Kol atvyks pagalba, gelbėti skęstantįjį gali padėti gelbėjimo (gelbėjimo ratas, valtis ir kt.) arba parankinės priemonės kurios neskęsta (kamuolys, čiužinys ir t. t.).

Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.

Jeigu šalia daugiau žmonių nėra, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta, ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.

Įsidėmėkite, jog vandenyje gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.