Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų būklę kasmet vertinantis centras „MOSTA“ teigia, kad  universitetams skiriami valstybės biudžeto pinigai toliau švaistomi pastatų, o ne studentų ir dėstytojų finansavimui. Lietuvos universitetai drastiškai tuštėja – palyginti su 2010 metais studentų skaičius sumažėjo net 40 procentų.

„Jis bus nukritęs daugiau kaip 50 procentų – per dešimtmetį netenkam pusės savo studentų, ne bet pats tinklas – gebėjimas priimti studentus išlieka labai panašus – labai krinta dėl to kokybė. Taip pat atkreipėme dėmesį, kad labai auga universitetuose išlaidos ūkiui ir administravimui. Lyginant su tais pačiais 2010 m., jos išaugo taip pat beveik 40 procentų. Vadinasi, mes leidžiame pinigus ne studentams, o pastatams ir jų administravimui“, – sakė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorius Ramojus Reimeris.

Per vienus metus dėl nepatrauklių atlyginimų Lietuva neteko dešimtadalio savo mokslo daktarų ir tyrėjų – šie aukščiausios kvalifikacijos specialistai metė mokslą arba išvyko kitur.

Daugiausia – net 32 procentus iš to, ką valstybė skiria iš biudžeto, ūkiui ir administravimui išleidžia Šiaulių universitetas. Panašiai tiek nukeliauja Stulginskio ir Edukologijos universitetų ūkiui ir administravimui. Apie penktadalį valstybės lėšų visai ne studijoms skiria Dailės bei Muzikos ir teatro akademijos ir Sporto universitetas. Geriau tvarkosi Kauno technologijos, Gedimino technikos ir Vilniaus universitetai, kuriuose studijuoja daugiau studentų.

Tai, kad pinigai leidžiami pastatams, o ne žmonėms, „MOSTA“ vadovo teigimu, atsispindi dar viename drastiškame skaičiuje – per vienus metus dėl nepatrauklių atlyginimų Lietuva neteko dešimtadalio savo mokslo daktarų ir tyrėjų – šie aukščiausios kvalifikacijos specialistai metė mokslą arba išvyko kitur. Ir jų niekas nepakeis – iš užsienio atvykusiųjų studijuoti doktorantų Lietuvoje tik 3 procentai. Europos sąjungos vidurkis – 27. Išvis, pagal užsieniečių studentų skaičių Lietuva yra viena paskutinių Europos Sąjungoje. „MOSTA“ vadovo teigimu, Lietuvos universitetų studijų kokybe nepatenkinti nei studentai, nei darbdaviai.

Švietimo ir mokslo ministrė tikisi, kad problemas išspręs Seime svarstoma aukštojo mokslo pertvarka, kuri parengta pagal valstybinių universitetų pageidavimus kuriam su kuriuo jungtis.

„Dirbtinai skaičiaus universitetų mažinimas, jis tikrai neveda ir neves į kokybę. Yra išvargusi sistema per 20 metų nuo nepriimtų sprendimų, tai manau, dabar yra tas metas, kada mes turim visus argumentus, visus faktus. Diskusija, kuri reikalinga, ir tokiems sprendimams reikia akademinės bendruomenės palaikymo“, – kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ypatingai skubiai tyrėjai ragina spręsti pedagoginių studijų bėdas, kurios vėliau atsispindi ir bendrojo ugdymo ir vėliau tų pačių studijų kokybėje.

„Stoja nepasirengę, renkasi studijas tokias, kokios absoliučiai neatitinka valstybės poreikio – mums trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų, tačiau studentai, kurie ateina į pedagogines studijas, ir jie prastai pasiruošę, jie vis tiek renkasi kūno kultūros, ar šokio pedagogikos studijas – visai ne pagal valstybės poreikį. Sistema yra visai nesubalansuota – tiek finansavimu, tiek prestižu, patrauklumu, tiek pasiskirstymu“, – teigė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorius.

Pedagogus Lietuvoje rengia Edukologijos ir Šiaulių universitetai, kurie nežiba tarptautiniuose reitinguose. Į juos nesiveržia geriausi abiturientai, greičiau atvirkščiai.

„Čia kažką sujungus su kažkuo savaime pedagogų rengimas nepagerės, todėl ministerija kitą savaitę pristato pedagogų rengimo koncepciją, kuri turi remtis pirmiausia, kad pedagogai yra rengiami stipriausiose aukštosiose mokyklose, edukologijos studijų krypties programos turi būti ženkliai sustiprintos siekiant pritraukti stipriausius studentus“, – pasakojo ministrė J. Petrauskienė.

Kada ir kaip tai bus padaryta švietimo ir mokslo ministrė nepatikslina.