Lietuvos vadovai sveikina Estiją, trečiadienį švenčiančią nepriklausomybės paskelbimo 98-ąsias metines.

„Estija per pastaruosius dvidešimt penkerius metus nuėjo įspūdingą kelią, jos piliečiams sukūrus stiprią, klestinčią, į ateitį žvelgiančią valstybę. Nėra abejonių, kad tvirčiausias pamatas, kuriuo remiasi Jūsų valstybė, yra jos žmonių pasiryžimas siekti laisvės ir demokratijos", – sveikinimo laiške Estijos prezidentui Toomui Hendrikui Ilvesui (Tomui Henrikui Ilvesui) teigia Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė.

Prezidentės teigimu, kartu su Estija Lietuva yra bendramintės, jungiamos ištikimybės tiems patiems idealams, ir bendražygės kelyje, sugrąžinusiame į laisvų tautų šeimą. Šalies vadovė pabrėžė, kad šiandien abi šalys gali pagrįstai didžiuotis tapus visateisėmis Europos ir transatlantinės bendruomenės narėmis.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė savo ruožtu nepriklausomybės dienos proga pasveikino Estijos Rygikogo pirmininką Eikį Nestorą ir jo vadovaujamą parlamentą.

„Šis istorinis žingsnis, žengtas 1918 metų vasario 24 dieną, – reikšmingas drąsos, tikėjimo ir ryžto liudijimas, primenantis pasauliui mažųjų tautų teisę į valstybingumą“, – pabrėžia parlamento vadovė.

Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius pasveikino Estijos premjerą Taavi Roivą. Jis sako vertinantis puikius šalių santykius, pagrįstus abipusiu supratimu ir parama. Lietuvos Vyriausybės vadovo teigimu, ypač yra vertinamos bendros pastangos sprendžiant iššūkius regioniniam saugumui, taip pat kuriant bendrus strateginius energetikos ir transporto projektus.

„Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę padėtį, stipri vienybė ir artimas dialogas tarp mūsų dviejų tautų tapo svarbesni nei bet kada“, – pažymi premjeras A.Butkevičius.

1918 metų vasario 24 dieną grupė Estijos politikos veikėjų per trumpą laikotarpį, rusams pasitraukus, o vokiečių kariuomenei dar neatėjus, paskelbė nepriklausomą Estijos Respubliką. Po to iš karto prasidėjo vokiečių okupacija.

1918 metų lapkritį kapituliavę Pirmajame pasauliniame kare vokiečiai pasitraukė, ir Taline (tuomet - Revelyje) buvo atkurta Estijos valdžia. Tačiau Narvoje Estijos bolševikai suskubo paskelbti savo marionetinę respubliką ir pasikvietė į kovą su nepriklausomybės šalininkais Raudonąją armiją. Prasidėjo karas su Sovietų Rusija dėl nepriklausomybės, kuris pasibaigė 1920 metų vasario 2 dieną Tartu taikos pasirašymu. Pagal šią sutartį bolševikinė Rusija visiems laikams atsisakė pretenzijų į savo buvusią koloniją, bet jau po 20 metų - 1940 metais - pažeidė šią sutartį, aneksavusi Estiją drauge su kitomis Baltijos šalimis - Latvija ir Lietuva.

Atkurti savo nepriklausomybę Estijai drauge su kaimynėmis prie Baltijos pavyko tik 1991 metais, subyrėjus Sovietų Sąjungai.