– Matome, už mūsų nugarų jau rikiuojasi kamščiai, nors jau ne rytinis metas. Taigi, ir automobilių padaugėja, ir pėsčiųjų.

– Tikrai taip. Bent jau didmiesčiuose mes tai pajuntame atėjus Žolinei, po Žolinės automobilių kaip visada vos ne dvigubėja, trigubėja, tokia progresija vyksta. Ir automatiškai eismo įvykių, grūsčių irgi daugėja. Kartais, aišku, būna klausimas, kaip išvengti eismo grūsčių – tai turbūt neįmanoma misija. Nes jeigu į parduotuvę atėjo daugiau žmonių, kasos užsipildo ir tu nuo to niekur nedingsi. Čia tiktai turime apsišarvuoti kantrybe. Grūstys turbūt mažiausia bėda, didžiausia bėda – eismo įvykiai, ypač, kai nukenčia žmonės. Svarbiausia, kad tiek vairuotojai, tiek pėstieji vieni su kitais bendrautų. Ir ypač dabar, nuo Rugsėjo 1-osios, mažieji išeis ir, aišku, didesnieji išeis, kažkas praleidę vasaras pas močiutes kaime, kur mažesnis intensyvumas. Svarbu, kad nebūtų išsiblaškę. Ypač tėvelių, senelių, globėjų prašau, kad vaikams primintų, jog priėjus pėsčiųjų perėją – aišku, vairuotojai turi prievolę praleisti, bet, būkite geri, kilstelkite ranką pasižiūrėti, ar vairuotojas jus tikrai pastebėjo. Nes su vairuotojais kalbu ir sakau, kad nesėdėtų kaip apuokai.

Svarbiausia, kad tiek vairuotojai, tiek pėstieji vieni su kitais bendrautų.

– Į telefoną nosį įkišę vaikšto ne tik mokiniai, bet ir suaugę…

– Tikrai taip. Vaikai yra mūsų atspindys. Ką mes darome, vaikai lygiai tą patį darys. Jeigu mes, suaugusieji, teisingai elgsimės, vaikai lygiai taip pat. Vairuotojams vėlgi, žiūrėkite, čia palijo, čia sausa, saulutė pašvietė ir pan. Žiūrėkime ir matomumą, ir stiklų švarumą. Aišku, svarbiausia yra greitis. Prieš pėsčiųjų perėjas, distancijas pasirinkime jį saugų ir tikrai bėdų nebus. Ir dar vienas dalykas – būtinai reikia planuoti laiką. Jeigu planuosime laiką, matydami, kad gyvename didesniame-mažesniame didmiestyje, automatiškai turime išvažiuoti anksčiau. O jeigu iš ryto nesudėta kuprinė, švarkelis neišlygintas, skėčio nerandi, dar kažko, tai automatiškai bandysi spausti pedaliuką. Dėl to tiktai prasidės bėdos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet dar yra ir visuomeninis transportas, kuriuo nemažai mokinių keliauja į mokyklas, stovi stotelėse, išlipa iš autobusų. Vėlgi, akys telefone.

– Tikrai taip. Bet jeigu pasižiūrėsime statistiką, kalbant apie visuomeninį transportą, ten, ačiū Dievui, eismo įvykių ar nelaimių įvyksta gerokai mažiau. Nes vis tiek yra galbūt kas tave sustabdys pilietiškai, duos pastabą ar pan. Čia baisiau yra, kada mums reikia bendrauti neverbaliniu būdu. Tada ir gali prasidėti įvairios bėdos.

– Šiuo momentu ir vėliau, rugsėjo–spalio mėnesiais, kam sudėtingiau – sėdintiems prie vairo ar pėstiesiems, dviratininkams?

– Man atrodo, visiems bendrai. Nes eismas yra bendras ir visi vieni kitus turi matyti, gerbti ir pan. Dviratis daugiau turi saugoti pėsčiuosius, automobilis – ir pėsčiuosius, ir dviračius ir t. t. Bet visiems vienodos atsakomybės.

– Bet turime ir prastėjančias oro sąlygas, matomumą, lietų. Ateis ir šalčiai, galbūt pirmas sniegas dar toli, tikiuosi. Bet vis tiek, oro sąlygos keičiasi.

– Tikrai taip, tas dalykas labai daug įtakos turi. Nes, kaip sakiau, palyja iš ryto, rūkas vakare, vėlgi matomumas. Ypač turime atkreipti dėmesį, kad rūkas veikia kaip tolinamasis lęšis – atrodo, kad automobilis yra toli, bet akimirksnis ir jis čia pat. Tačiau čia aš paminėjau automobilį, o pėsčiojo išvis mes nepamatysime. Toliau, kalbant apie pėsčiuosius – labai svarbus atšvaitas. Jeigu vasaros vidury temdavo vos ne 23 val., dabar 20.30 val. jau yra tamsu. Išeidami iš namų pasiimkime atšvaitą.