Penktadienį Aviacijos bazėje lankėsi žinomi Lietuvos aviacijos pasaulio žmonės - Vladas Kensgaila ir Sigitas Noreika. Jie papasakojo apie legendinės „Lituanikos“ kopijos sukūrimą, intriguojančių detalių apie lėktuvą, kuriuo skrido Steponas Darius ir Stasys Girėnas.

Lakūnas ir orlaivių konstruktorius-inžinierius V.Kensgaila 1983 m. iš kino režisieriaus Raimondo Vabalo, tuomet besirengusio kurti kino filmą „Skrydis virš Atlanto“, gavo užsakymą - rekonstruoti „Lituaniką“, padaryti jos maketą. Darbams buvo skirti devyni mėnesiai.

Galų gale pavyko pastatyti tikslią skraidančią „Lituanikos“ kopiją, kuri buvo panaudota R.Vabalo filme apie legendinį lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbį - nepertraukiamą skrydį per Atlanto vandenyną iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Lietuvą.
Kino filme beveik visus skrydžius su „Lituanika“ atliko lakūnas Sigitas Noreika.
Orlaivio rekonstrukcija saugoma Lietuvos aviacijos muziejuje Kaune.

Aviacijos bazėje svečiai aplankė NATO oro policijos misiją atliekančius Danijos karinio kontingento karius, apžiūrėjo F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvus.

Vėliau susitiko su Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionu majoru Virginijus Veilentu, Aviacijos bazės Oro operacijų grupės vadu pulkininku leitenantu Dainiumi Guzu, karo lakūnais ir kitu skraidančiu personalu. Susitikimo metu visi kartu pažiūrėjo dokumentinį filmą „Lituanikos sparnai“.

Po filmo svečiai pasidalijo prisiminimais apie „Lituanikos“ rekonstrukcijos statybą, filmo „Skrydis virš Atlanto“ kūrimą, atsakė į įvairius šių dienų karo lakūnų klausimus.

„Lituanikos“ kopijos kūrėjas V.Kensgaila taip pat atsakė ir į kelis klausimus karinei žiniasklaidai.

Ar filmui pastatyta Lituanika yra tiksli originaliosios “Lituanikos” kopija - išvaizda, matmenys, variklis?

Reikia pasakyti, kad tai yra labai tiksli kopija. Žinoma, išskyrus variklį. Juk amerikoniško niekur negausi. Čia stovi rusiškas variklis AI14 nuo JAK lėktuvo. Teko butaforiškai patobulinti variklio išorę, kad atrodytų kaip originalas.

Bet visa kita yra labai autentiška ir kniedžių skaičius ant langų ir visi matmenys, viskas buvo matuojama ir daroma tiksliai pagal „Lituanikos“ nuolaužas. Kai aš pasižiūriu senas originalios „Lituanikos“ nuotraukas ir mano rekonstruotos - pats neatskiriu kuri iš jų originalas, o kuri jų mano daryta (šypsosi).

Ar „Lituanikos“ rekonstrukcijai buvo naudojamos tik nuolaužos, ar ir brėžiniai, orlaivio planai?

Ne. Brėžinių nebuvo. Projektas buvo rengiamas naudojant Lietuvos karo muziejuje esančias tikrosios „Lituanikos“ nuolaužas.

Jei nežinote, pasakysiu, kad „Lituanika“ buvo padaryta amerikiečių Belankos lėktuvo pagrindu. Įsigiję šį šešiavietį lėktuvą, Darius ir Girėnas jį perdarė į dvivietį, sutaupytoje erdvėje įrengė kuro bakus ir paruošė skrydžiui per Atlanto vandenyną.

Lėktuvas buvo modifikuotas, prailginti sparnai, įdėtas galingesnis variklis. Įsivaizduokite - nebuvo net durų, teko lįsti į kabiną per langus, tokiu būdu sutaupant vietą. Režisierius R.Vabalas 1983 m. manęs paprašė padaryti „Lituanikos“ maketą, kurią buvo ketinta vežioti ant automobilio. Bet aš jam pasakiau - ne, Raimondai, ji turi skristi!

Ar nekilo mintis padaryti kokį kitą tarpukario Lietuvos orlaivį?

Žinoma, kad kilo. Padariau keletą. Pavyzdžiui, Karmėlavoje oro uoste yra pakabintas sumažintas ANBO-41 modeliukas, jo mastelis yra 1:2, Vilniaus oro uoste kabo sumažinta „Lituanika“ taip pat 1:2 mastelis. Buvau pradėjęs gaminti ir skraidantį JAK-41. Turiu šį projektą parengęs. Jis labai atitinka matmenimis AN-2 lėktuvą, tai daug ką ketinau panaudoti iš šio modelio. Tai didelis lėktuvas. Manau kažkada padarysiu.

Apžiūrėjote F-16 naikintuvus, ar galėtumėte pagaminti tokio modelio orlaivio skraidančią rekonstrukciją?

Labai sunku būtų, nes sparnų plotas labai mažas. Čia reikėtų daug paskaičiuoti. Reikia didelio greičio, vadinasi reikia ir labai galingo variklio. Jei turėtume reaktyvinį variklį... Bet viską įvertinus, manau, kad tikrai galima.

Šiais metais minimas Lietuvos karo aviacijos 90-metis. Ko palinkėtumėte Lietuvos kariuomenės karo lakūnams, Karinių oro pajėgų darbuotojams?

Žinoma, dabar yra jaunoji karta, o man yra tekę matyti ano meto, prieškarinės aviacijos lakūnus, lėktuvus, ir pats norėjau būti lakūnu. Buvau įkvėptas ne tik Dariaus ir Girėno žygdarbio, bet tuometinių karo aviacijos vyrų, kurie visada buvo pasitempę, gražūs. Aš linkiu, kad mūsų vyrai būtų tokie pat, būtų patriotiškai nusiteikę, nebijotų jokių sunkumų, gintų Lietuvos, lakūnų tautos, garbę.