Paviešinus Lietuvos ambasadorių Vengrijoje ir Azerbaidžane Renato Juškos bei Artūro Žurausko pokalbius, jie prarado valstybės vadovų pasitikėjimą ir nebegali eiti pareigų, tačiau diplomatinėje tarnyboje turėtų likti, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ministras Seimo Užsienio reikalų komitetui jau pateikė siūlymą atšaukti juos iš pareigų. Šį klausimą komiteto nariai nutarė svarstyti kitame posėdyje, galvojama į jį pasikviesti ir R.Jušką bei A.Žurauską.

"Labai svarbus veiksnys, kad ir valstybės vadovai turi turėti pasitikėjimą, ypač ambasadoriais, nes jie atspindi valstybės politiką, ją perduoda, jais turi pasitikėti ir tų valstybių vadovybė, nes kalbant su ambasadoriais kalbama su valstybės vadovais netiesiogiai. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, tikrai nematau galimybių, kad jie tęstų darbą", - penktadienį po Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio žurnalistams sakė ministras.

"Dar pridursiu, kad yra (ambasadorių sukaupta - BNS) patirtis, manau, jie gali likti diplomatinėje tarnyboje, bet konkrečiai vykdyti šias pareigas jiems, matyt, būtų sudėtinga", - tvirtino L.Linkevičius.

Jis pabrėžė, kad minėti ambasadoriai nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo arba įstatymo pažeidimo.

Lietuvos diplomatijos vadovas pranešė, kad nepavyko nustatyti, kas paviešino privačius ambasadorių pokalbius.

"Negalime nustatyti, kas, neturime tokių galimybių", - teigė ministras.

Pokalbių paviešinimą URM vadovas pavadino informacine provokacija. Anot jo, iš šios istorijos reikėtų pasimokyti visiems.

"Šių dienų moderniame pasaulyje informacinės technologijos yra tiek pažengusios, kad labai sunku atsekti ribą tarp viešos ir neviešos informacijos. Todėl asmenys, kurie dirba "jautrų" darbą - kalbu ne tik apie diplomatus, ambasadorius, bet ir valstybės tarnautojus - turi suvokti, kad ta informacija gali tapti vieša. Pirma pamoka - atsakingas kalbėjimas, korektiškas elgesys, ir būtų mažiau pagrindo tokioms provokacijoms", - tvirtino L.Linkevičius.

Pasak jo, kita pamoka - peržiūrėti saugaus ryšio užtikrinimo galimybes.

Ministras taip pat akcentavo, kad Lietuvos pareigūnai neturi darbo su "jautria" informacija kultūros.

"Yra per didelis atsipalaidavimas, ir kartais tuos dalykus, kuriuos turėtume kalbėti saugiais kanalais, tą darome atvirai, atsipalaidavę. Gal ir nelabai suvokiame, kad kai kam tai yra lengvas laimikis", - teigė L.Linkevičius.

Paklaustas, kokių ši istorija turėjo tarptautinių padarinių, ministras tvirtino, kad jokių.

"Tas neturėjo jokios įtakos", - tikino jis.

Seimo URK pirmininkas Benediktas Juodka penktadienį patvirtino, kad komitetas dar kartą rinksis svarstyti ambasadorių atšaukimo teikimų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad R.Juška Vengrijoje ambasadoriumi dirba jau ketveri metai, todėl netrukus jis būtų ir taip atšauktas iš pareigų, nes baigiasi jo kadencija.

Tyrimą dėl svetainėje "YouTube" paskelbtų ambasadorių Vengrijoje ir Azerbaidžane telefoninių pokalbių atliko Užsienio reikalų ministerijos Generalinė inspekcija, papildomą medžiagą pateikė Valstybės saugumo departamentas, ekspertai.

Paskelbtuose garso įrašuose, kurių autentiškumas oficialiai nepatvirtintas, diplomatai dalijasi asmeninėmis pažiūromis apie Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą, vidaus situaciją Turkmėnijoje ir laido replikas apie valstybės vadovus.

Netrukus po pokalbių paviešinimo A.Žurauskas parašė atsistatydinimo prašymą.

Premjeras Algirdas Butkevičius šią savaitę pareiškė nepasitikintis šiais ambasadoriais. Jis tvirtino, kad tokią jo poziciją nulėmė moralės klausimai.

Pagal Konstituciją, ambasadorius atšaukti gali prezidentė Dalia Grybauskaitė, gavusi atitinkamą Vyriausybės teikimą.