„Mano pareigos neleidžia man daryti politinių įžvalgų, bet aš manau, kad šioje situacijoje esminis žaidėjas yra socialdemokratai. Žemaitaitis, nors ir yra pagrindinis vėliavos nešėjas, jam tą vėliavą leidžiama nešti ir taip juo prisidengiama“, – tinklalaidėje politika.lt kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Dėl veiksmų prieš LRT, jos vertinimu, sutampa ne tik socialdemokratų ir „aušriečių“, bet ir Prezidentūros interesai. Pasak generalinės direktorės, tą signalizuoja ir ganėtinai vangi šalies vadovo bei jo komandos komunikacija dėl LRT.

„Ir dabar mes matome, kad viešoje erdvėje jie labai kukliai komentuoja tai, kas įvyko praėjusią savaitę. Jie žiniasklaidai davė tokį labai bendrinį komentarą apie tai, kad laisva žiniasklaida yra svarbu“, – dėstė ji.

Tuo metu klausiama apie LRT tarybos pirmininką Mindaugą Jurkyną, M. Garbačiauskaitė-Budrienė neslėpė, kad dabartinėje situacijoje visuomeninio transliuotojo darbuotojai pasigenda jo lyderystės.

„Bendrai kalbant, aš asmeniškai ir LRT bendruomenė pasigenda tarybos pirmininko lyderystės ir LRT žmonių, žurnalistų, vedėjų, vadovų užstojimo nuo pastaruoju metu vykdomo šlykštaus puolimo“, – aiškino ji.

„Man atrodo, kad jis tiesiog pasirinko tokią taktiką. Tokia taktika lig šiol veikė“, – samprotavo LRT generalinė direktorė.

Ir nors dalis valdančiųjų – o ypač „Nemuno aušros“ atstovai – pabrėžia, kad po Valstybės kontrolės atlikto audito LRT vadovė turėtų pati atsistatydinti iš posto, pati M. Garbačiauskaitė-Budrienė interviu patikino, kad sieks ginti transliuotoją ir neatsitrauks.

„Aš eisiu iki pat galo. Aš tame matau prasmę, nes daug dalykų šiais metais tarybos posėdžiuose įvyko už uždarų durų. Šie metai mums buvo labai sunkūs. Galbūt apie tai dar ateityje prabilsiu, bet manau, kad labai svarbu, jog tokiais atvejais valstybės institucijos būtų ginamos. Ir aš negaliu. Negaliu atsitraukti, nes į mane žiūri darbuotojai, jie mane palaiko ir žiūri, ką aš darysiu. Tai manau, kad negaliu jų nuvilti“, – apibendrino M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

– Monika, jūsų nuomone, ar tai, kas vyksta, yra LRT užvaldymas?

– Kaip ten sakoma, jeigu kažkas, plasnoja, gagena, labai panašu į tai – tai ir yra.

– Kada jūs supratote, kad tai nėra vien klausimas apie LRT generalinį direktorių, o klausimas apie visą LRT?

– Man atrodo, pastaraisiais metais buvo įdėta daug pastangų ir, sakyčiau, netgi skirta daug valstybinių resursų, kurie tebeskiriami, siekiant parodyti, jog su LRT yra kažkas esmingai negerai. Mes matėme su kokiu entuziazmu Seimas Valstybės kontrolei pavedė atlikti auditą, kas dabar yra daroma su to audito rezultatais, nepaisant to, kad jis jau atliktas ir mes ištyrinėti skersai bei išilgai. Auditas vyko nuo balandžio mėnesio penkis mėnesius, mus tyrė 12 auditorių. Ištyrė, atnešė išvadas, rekomendacijas, bet mes vis tiek esame skundžiami įvairioms institucijos, pats Seimas įvairiais formatais imasi tyrimų. Tai viena tema. Kita tema – praėjusią savaitę viešumoje matėme precedento neturinčią situaciją, kai Seimas per vieną dieną priiminėjo net dvi pataisas, kurios yra apie LRT.

– Viena – finansų užšaldymas, kita – pradėtas įstatymo priėmimas dėl ypatingai palengvinto generalinio direktoriaus atleidimo.

– Ir visa tai eina kartu su purvina, šlykščia ir melaginga „Nemuno aušros“ komunikacija. Aišku, viskas vyksta ir su valdančiosios socialdemokratų partijos palaikymu. Tai yra visiškai akivaizdu, tik labai gaila, kad jie savo tikrųjų motyvų neišsako.

– Kalbant apie auditą, reikėtų aptarti du dalykus – neproporcingai didelis pirkimų kiekis iš vieno šaltinio, kuris gali sudaryti įspūdį, kad kažkas negerai, ir gana didelis priėmimo į darbą be konkurso skaičius. Tai, kalbant apie pirmąjį, ar pasibaigusi laidų pirkimo konkurso procedūra reiškia pirkimą iš vienintelio tiekėjo?

– Taip traktavo Valstybės kontrolė ir dėl to susidarė toks įspūdis. Paminėtas skaičius buvo 89 proc. Pagal Vyriausybės nutarimą yra trys būdai, kaip yra perkamas turinys – tai yra programų konkursas, skelbiamos derybos ir neskelbiamos derybos. Tai kalbant apie programų konkursą, visos programos buvo perkamos per programų pirkimo konkursą. Tai nėra skelbiamos ar neskelbiamos derybos. Tai yra programų pirkimo konkursas. 300 TV laidų – visos yra nupirktos per ten.

– Ir tai priskiriama prie pirkimo iš vienintelio tiekėjo? Kodėl taip?

– Šaltinis nėra vienintelis, tai atviras konkursas, bet, kaip aš suprantu, visos 300 laidų buvo suskaičiuotos kaip vienas vienetas. Tai, ar tu perki 300 laidų, ar samdai vieną operatorių – prilyginama tam pačiam. Mano supratimu, buvo suskaičiuota taip.

– Tada tai yra metodologijos trūkumai, nes, akivaizdu, konkursuose dalyvauja ne tik visa Lietuvos rinka, bet ir kaimyninių šalių prodiuseriai.

– Ir mes tikrai dėjome pastangas skaidrinti tą konkursą, nes norėjome kuo didesnės kokybės ir dėl to, kad aplink visą laiką yra daug spekuliacijų, nes tai susiję su žymiais vardais, su prodiuserinėmis įmonėmis ir panašiai. Bet jokių esminių pastabų apie tą konkursą išvis net nebuvo.

– Ir kada santykinai didelis pirkimas yra pavadinamas viso labo vienu pirkimu – jo lyginamasis svoris visuose pirkimuose mažėja, nors pinigais nepalyginama. Ten sudaro gal net ketvirtadalį viso LRT biudžeto.

– Man reiktų dabar pasižiūrėti.

– Tai nesvarbu, bet iš esmės sumos yra ženklios. Dar kalbant apie teiginį, kad jūs visada perkate iš vienintelio šaltinio. Man jis pasirodė gana keistas, tiesą sakant, nes, pavyzdžiui, sporto varžybų kitaip ir nenupirksi. Juk arkliui aišku, kad sporto varžybų savininkai – FIFA, UEFA – pas jus patys niekada neateis.

– Niekada neateis. Tas pats galioja ir filmams. Tas pats galioja kai kuriems koncertams – jeigu susitari dėl koncerto filmavimo ir įsigijimo, pavyzdžiui, toje pačioje filharmonijoje, tai yra neskelbiamos derybos.

– O žmonių įdarbinimas?

– Mūsų įdarbinimo tvarkoje buvo 3 išimtys. Viena jų, kai mes įdarbiname praktikantus, kurie LRT atliko praktiką be konkurso, kita – įdarbiname grįžtančius darbuotojus, kurie yra pasižymėję ir užsirekomendavę, ir taip pat įdarbindavome savo ilgalaikius bendradarbius. Dabar jau tai nebeveikia, praėjusią savaitę išėjo nauja tvarka ir viskas. Dabar viskam rengiami viešieji konkursai ir daugiau tokių dalykų mes nedarysime, nors mes nemanome, kad tai buvo dideli pažeidimai dėl to, kad tu tą žmogų jau būni patikrinęs, o jis parodęs, ką gali. Bet kadangi buvo poreikis, sutikome su juo ir tą tvarką pakeitėme.

– Kitaip tariant, jeigu tu daugybę metų bendradarbiauji su LRT, esi autorius ar laidų vedėjas, tai LRT, neskelbdama konkurso, galėdavo tave įdarbinti etatiniu darbuotoju?

– Galėdavo. Dabar nebegali. Mes supratome pastabą ir dabar viskam bus konkursas. Ir tie konkursai bus daug sudėtingesni. Viskas bus užfiksuota, užprotokoluota. Tam mes dar paimsime papildomai žmonių.

– Paimsite papildomų žmonių, kad galėtumėte vykdyti konkursus?

– Taip. Ir tam, kad mes galėtumėme protokoluoti ir viską apiforminti – pavyzdžiui, viešuosius pirkimus taip, kaip rekomendavo Valstybės kontrolė. Tam irgi samdysime viešųjų pirkimų specialistų.

– Grįžkime prie esmės. Jums kandidatuojant antrajai kadencijai, buvo du kandidatai. Tuo metu dabartinė valdžia, įskaitant prezidentą, neturėjo daugumos taryboje. Dabar panašu, kad jis ir dabartiniai valdantieji tą daugumą turi. Ar taip?

– Tai dabar, jei skaičiuoti, jie turi šešis balsus, bet yra būdų gauti daugiau balsų.

– Bet kuriuo atveju, 2/3 balsų jiems atrodytų sunkiai pasiekiamas dalykas, todėl reikalingos įstatymo pataisos.

– Na, tai ne tik tai. 2/3 buvo visada, bet svarbiausias dalykas – slaptas balsavimas.

– Ir svarbi priežastis, kodėl galima atleisti.

– Taip. Dabar yra visuomenės interesas, o tai reiškia, kad turi būti tikrai rimta priežastis.

– Kitaip tariant, jeigu atleidai direktorių dėl to, kad oras blogas ar nepasitiki juo – jis galėtų kreiptis į teismą. Tikėtina, teismas sugrąžintų atgal į pareigas, nes pagal teisinį reguliavimą nėra visuomenės intereso pažeidimo. Tai pabandykime įsivaizduoti situaciją, kai LRT taryba be jokios svarbios priežasties gali atleisti vadovą paprastąja balsų dauguma. Kaip atrodytų tokioje padėtyje atsidūrusio vadovo darbas?

– Tai, man atrodo, visiems yra aišku, ypač kai yra pasiūlomi 6 balsai, nors ir pati taryba pasisakė, kad tai tikrai per mažas skaičius. Bet turbūt yra savaime suprantama, kad tas direktorius turėtų būti žymiai paklusnesnis.

– Jis turėtų nuolat lankstytis, bandyti įtikti. Juk tokia situacija sukuria tarną. Tarybos tarną.

– Toks ir tikslas.

– Ar, jūsų nuomone, priimant šį įstatymą, bandant pakeisti LRT generalinį direktorių, sutapo prezidento, socdemų ir R. Žemaitaičio interesai?

– Manau, kad taip. Akivaizdu.

– Ar čia planas?

– Man sunku komentuoti. Mano pareigos neleidžia man daryti politinių įžvalgų, bet aš manau, kad šioje situacijoje esminis žaidėjas yra socialdemokratai. Žemaitaitis, nors ir yra pagrindinis vėliavos nešėjas, jam tą vėliavą leidžiama nešti ir taip juo prisidengiama.

– Galima įtarti, kad ir Prezidentūra visą laiką turėjo intenciją, kad LRT vadovautų labiau su prezidentu susijęs asmuo.

– Aš manau, kad tikriausiai. Sunku pasakyti, bet man atrodo, kad taip dėliojasi visa įvykių eiga. Ir dabar mes matome, kad viešoje erdvėje jie labai kukliai komentuoja tai, kas įvyko praėjusią savaitę. Jie žiniasklaidai davė tokį labai bendrinį komentarą apie tai, kad laisva žiniasklaida yra svarbu. Tiesa, į audito išvadas iš Prezidentūros pusės irgi nebuvo reaguota labai drastiškai. Jie pasakė, kad ištaisykite trūkumus ir tiek.

– Kodėl tyli jūsų tarybos pirmininkas?

– Nežinau.

– Kaip jums atrodo?

– Man atrodo, kad jis tiesiog pasirinko tokią taktiką. Tokia taktika lig šiol veikė. Aš nenorėčiau interpretuoti, reikėtų jo paties paklausti. Jis juk yra kviečiamas, kaip suprantu, į laidas, LRT žurnalistai kvietė jį susitikti. (...)

– Kaip suprantu, nenorite spekuliuoti apie „tylos taktikos“ priežastis?

– Aš manau, kad yra nenaudinga atsidurti įvykių smaigalyje, nes kai tu išeini komentuoti įvykių, tu turi atsakinėti į klausimus, kaip ir aš dabar atsakinėju. Tai jam reikėtų pasakyti, ką iš tiesų galvoja apie sumažintą finansavimą, ar tokios pataisos kelia grėsmę LRT nepriklausomumui, ar nekelia, koks čia yra Prezidentūros vaidmuo, Prezidentūros patarėjų vaidmuo, koks politikų vaidmuo, ką jie kalbėjo susitikę su A. Skardžiumi ir t. t. Tai aš manau, kad taktika yra nekomentuoti tų dalykų, tikintis, kad tai praslys.

– O ką jums sako tai, kad tie, kurie siekia jūsų pakeitimo, eina susitikti su Audito komiteto pirmininku A. Skardžiumi?

– Pats susitikimas savaime nieko nereikštų, bet, mano žiniomis, ten kaip tik buvo kalbama apie tas pataisas. Mano šaltiniai man sako, kad, be kita ko, ten buvo kalbama apie tas pataisas – pirmojo susitikimo metu, ne antrojo, bet pirmojo susitikimo.

– Apie pataisas, lengvinančias atleidimo tvarką?

– Taip.

– Tai, kaip sakoma: „veikdami grupėje asmenų, iš anksto susitarus“.

– Aišku, Seimo nariai laisvi registruoti pataisas ir negali nieko prikišti. Tai užregistravo „Nemuno aušra“. Bendrai kalbant, aš asmeniškai ir LRT bendruomenė pasigenda tarybos pirmininko lyderystės ir LRT žmonių, žurnalistų, vedėjų, vadovų užstojimo nuo pastaruoju metu vykdomo šlykštaus puolimo. Ir pats, Edmundai, savo kailiu esi pajutęs, kai per dieną socialinėje erdvėje pasidalinama net keliais pareiškimais, kuriuose tave išvadina psichiniu ligoniu, ir juos dar akcentuoja. Manau, kad ribos yra peržengtos, bet, deja, tai tinka koalicijos partneriams. Ir pačių socialdemokratų, tiesą sakant, audito išvadų komunikacija savo retorika nedaug skiriasi nuo R. Žemaitaičio komunikacijos. Dėl R. Žemaitaičio elgesio, pareiškimų tiek LRT žurnalistai, tiek mes patys esame kreipęsi ir į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Ir tai tikrai nebus paskutinė institucija, į kurią mes kreipėmės, nes jau ir tyrimai rodo, kad yra padaryta didžiulė žala LRT, LRT įvaizdžiui. Mes esame priešinami su Lietuvos gyventojais, yra dergiama mūsų reputacija, mes esame vadinami vagimis, yra manipuliuojama duomenimis, tiesiog meluojama – kalbama apie vokelius, per audito pristatymą ir A. Skardžius prabilo apie vokelius. Tai tiesiog neįtikėtina, nes tai su realybe neturi nieko bendro. Visi žino, kad viešieji finansai iki paskutinio cento yra apskaityti. Yra manipuliuojama ir kažkokiais giminių įdarbinimais. Tai prašome – klokite mums ant stalo, kur mes kokius gimines įdarbinome. Pas mus veikia visos antikorupcijos sistemos, mes turime pareigūnę, edukuojame ir pranešame darbuotojams, kad jeigu jie pastebi kažkokias apraiškas, kad informuotų apie tai.

– Kalbant apie LRT tarybos pirmininką, LRT nėra puolama pirmą kartą ir čia aš galiu prisiminti amžinatilsį profesorių Žygintą Pečiulį, kuris uoliai gynė žurnalistus nuo bet kokio politinio persekiojimo, nekalbu apie įžeidinėjimą. Tai dabar ar aš, ar bet kuris kitas laidų vedėjas, ko gero, tikrai norėtų sulaukti tarybos pirmininko palaikymo.

– Taip, ir Liudvikas Gadeikis gynė. Ir iš tikrųjų taryba yra galingas organas, suformuotas iš tikrai svorį visuomenėje turinčių veikėjų ir, reikalui esant, jie turi pasakyti savo žodį apie žurnalistiką, apie laisvą žiniasklaidą ir panašiai. Labai gaila, pavyzdžiui, to, kad darbuotojai kreipėsi į tarybą rinkdami parašus po to, kai ši koalicija į savo darbų programą įtraukė tai, kad jie, politikai, užtikrins nuomonių įvairovę LRT eteryje. Kreipęsi darbuotojai surinko 230 parašų ir pasiūlė tarybai pasirašyti, tačiau pasirašė tik 2 nariai, o tarybos pirmininkas po posėdžio padarė pareiškimą, kad jis nematąs grėsmės LRT ir žodžio laisvei. (...)

– R. Žemaitaitis, daugelio stebėtojų nuomone, yra neproporcingai dažnai matomas žiniasklaidoje. Ar sutinkate su tuo, kad, keldamas skandalus, bandydamas kiršinti, jis taip stengiasi patekti į žiniasklaida?

– Aišku, tai yra jo tikslas, bet visada vyksta diskusijos, kiek tokiems skandalingiems politikams gali duoti eterio. Kaip pavyzdys būdavo P. Gražulis. Tai odioziniai politikai, bet šiuo atveju R. Žemaitaičio ypatumas yra tas, kad jis yra valdančiosios koalicijos dalis ir kol jis yra ten, jo sprendimai, pasisakymai veikia visą koaliciją. Tai manau, kad tai irgi lemia. Aišku, čia jau žurnalistų sprendimai, bet normalu, kad demokratinėje visuomenėje atsispindėti visi įvykiai. Juk R. Žemaitaitis nėra kažkoks atskiras, pavienis narys, kuris neturėtų frakcijos ir panašiai. Jis turi tvirtas nuomones apie Lietuvos užsienio politiką, apie energetiką – tai reikšmingi dalykai.

– Bet jeigu jie eteryje matomi dažniausiai, koks tikslas kažką keisti?

– Tai ir prezidentas eteryje matomas taip pat.

– Taip, prezidentas vienas daugiausiai rodomų politikų. Daugelis tikriausiai įsivaizduoja, kad M. Garbačiauskaitė-Budrienė galvoja, ką kviesti į laidas, ar ne?

– Man atrodo, kad čia taps mano prakeiksmu, nes tiek anksčiau, kai dirbau „Delfi“, tiek ir dabar LRT – visi galvoja, kad Garbačiauskaitės ranka viską valdo. Bet aš manau, kad šiandienos žurnalistų protestai parodo, kad nėra visiškai taip. LRT dirba beveik 200 žurnalistų, todėl labai naivu tikėtis, kad, pakeitus generalinį direktorių, juos visus valdysi. Gali bandyti užgniaužti – net neabejoju, kad tai būtų bandoma daryti, nes mes jau ir šiemet matėme įvairių judesių iki šių visų perturbacijų. Bet labai nesinorėtų, kad žurnalistai imtųsi savicenzūros, galvotų, ką kviesti, ko nekviesti, kas čia geriau, kaip bus sureaguota ir panašiai. Nuo to iš tikrųjų ir prasideda užvaldymas. Juk niekas neateis ir tau nepasakys, ką daryti. Greičiausiai, būna aišku ir taip.

– Žinoma, savicenzūra yra labai pavojingas dalykas, ypač jaunesniems, galintiems mažiau už save pastovėti žurnalistams.

– Po to, kai tai pastebima, būna dažniausiai per vėlu. Apie tai kalba ir vadovėliai. Apie tai yra pavyzdžių – kaip buvo užvaldytas ir „Amerikos balsas“. Tai iš pradžių vyksta sutrikimas – o gal tikrai mes kažką darome ne taip, gal kažkuo per mažai kaltiname, gal per mažai to objektyvumo? Pastaraisiais metais LRT buvo sudėta tiek saugiklių dėl žurnalistinių standartų... Buvo padaryti dideli dalykai, nes kai atėjome 2018 m., LRT neturėjo net savo Žurnalistų etikos kodekso. Mes jį sukūrėme. Po to įstatyme atsirado ir įstatymu numatytas etikos kontrolierius, kuris pavaldus tarybai ir jos renkamas. Atsirado ir redakcinė politika, didžiulis dokumentas, kuris audituotas ir tarptautinio audito. Mes turime tarptautinius standartus. Tai kalbėjimas, kad kažkokie standartai neužtikrinami – gryna spekuliacija. O jeigu jie tikrai neužtikrinami, tai visada yra, kur pasiskųsti. Yra tiek išorės institucijos, tiek ir mūsų etikos kontrolierė. Visus klausimus galima spręsti ir tokiu būdu.

– Kalbant apie politinį neutralumą, man atrodo, tai utopija. Kaip tu gali būti politiškai neutralus? Juk renkantis pašnekovus svarbiausia kompetencija, o ne politinė priklausomybė. Kaip jūs vertinate šį terminą?

– Aišku, man atrodo svarbu ir kompetencija, ir pati problematika. Baziniai žurnalistikos principai teigia, kad tu būtinai turi išklausyti ir antrą pusę, ir įstatyme kalbama apie tai, kad negalima leisti vienoms pažiūroms įsivyrauti LRT. LRT turi tarnauti visai visuomenei. Ir jos interesas yra toks, kad ją vartotų, skaitytų, klausytų, žiūrėtų ir mėgtų kuo daugiau žmonių. Tai ir šis interesas atliepia įvairius poreikius, bet tai tampa vis sunkiau ir sunkiau, nes visuomenė yra suskaldyta ir ji yra sąmoningai skaidoma, kaip jau kalbėjome šiandien. Tai taip, aš nežinau, kas tas politinis neutralumas. Ką reiškia neutralumas? Kad tu paimsi proporcingai pagal rinkėjus ir išdalins tas nuomones pagal tai, kiek yra?

– Ar pagal registruotas partijas...

– Pagal ką?

– Kyla klausimų, ar kokia nors niekam nežinoma politinė jėga, niekada nepatekusi į parlamentą, turi kalbėti tiek pat, kiek socdemai? Ar kažkokia mažytė frakcija turi būti matoma tiek pat, kiek Vyriausybė?

– Rinkimų debatai, man atrodo, irgi neblogas to pavyzdys, kuris kelia didelį stresą visiems: ir žurnalistams, ir vedėjams, ir pačiai LRT, nes yra labai griežtos taisyklės. Esi pats moderavęs tuos debatus ir supranti, kad kuo toliau, tuo mažiau tai panašėja į debatus, o labiau panašėja į pavienius pasisakymus įsijungus chronometrą. Tai aš nežinau, ar mes norime tokio transliuotojo ir tokios žurnalistikos. Ir dar manau, kad labai svarbu suvokti, kad yra redakcinė nepriklausomybė. Yra redaktorių pasirinkimai, jie priima tam tikrus sprendimus.

– Galų gale, yra ir žurnalisto pasirinkimas.

– Taip, žurnalistų, redaktorių. Tai aš kalbėjau bendrąja prasme, turiu omenyje, pavyzdžiui, nuomonių publikavimas – redaktoriaus pasirinkimas. Tie, kas sako, jog nuomonių publikavimas arba jų priskyrimas vienai ar kitai politinei krypčiai neturi nieko bendro su žurnalistika – man kelia juoką, nes žmonės nesuvokia, kaip visa tai vyksta. Tu darai sprendimą. Tema yra viena, bet nuomonės gali būti ir 7, todėl tenka rinktis.

– O kaip jums skamba – „mes siekiame, kad LRT būtų politiškai neutrali“? Juk net ir žiūrovai nenorėtų tokios žiniasklaidos.

– Kartais sunku suprasti, tarkime, ką taryba nori padaryti, nes taryba galbūt ir turėjo gerų intencijų, pradėdama, užsakydama tą politinio neutralumo auditą, bet tos intencijos jie neišaiškino ir negirdėjo, kai jiems buvo sakoma, kad tai yra susiję su redakcinio nepriklausomumo dalykas, kad nebus taip paprasta jį atlikti, suskaičiuoti ir kad reikia žiūrėti, kaip vyksta procedūros, o ne pačias nuomones retrospektyviai skaičiuoti – kiek ir kokių jų yra. Aš suprantu, kad gali kartais kilti nerimas, kad yra kažkokie stereotipai, LRT priklijuotos etiketės ir panašiai, bet tada reikia suremti galvas ir galvoti, kaip tą naratyvą mes galime pakeisti. Iš tikrųjų, pasižiūrėti nuoširdžiai, galbūt tikrai yra kažkokių problemų. Aš nesakau, kad LRT žurnalistai arba LRT vadovai niekada neklysta ir t. t. Taip, visko būna, pasitaiko ir visa tai yra normalu, bet labai svarbu išsiaiškinti, ar tai yra nuoširdžios pastangos dirbti LRT labui, ar pagrindo prikišimui paieškos, jog štai, mes įrodėme, kad jie yra šališki, jie dirba blogai.

– Klaida yra žurnalistikos sudedamoji dalis. Žurnalistai, skirtingai nuo valstybės ar teisėsaugos institucijų, neturi priėjimo prie absoliučios informacijos, jie vadovaujasi ribotais šaltiniais. Dėl to klaida žurnalistikoje – visiškai normalus dalykas.

– Na, ir žurnalistai turi dirbti savo darbą atsakingai, bet svarbu suvokti, kad visi daro klaidų. Ir žurnalistų darbas yra labai viešas, visa tai labai matoma, todėl labai lengva susidaryti nuomones. Esu girdėjusi ir tokių pavyzdžiu, kai sako: „štai, aš girdėjau gandą – ištirkite, publikuokite!“ Tada reikia aiškinti žmogui, kad ne taip dalykai vyksta, kad turi rasti įrodymus, nes kitaip pats turėsi prisiimti atsakomybę už paskleistą informaciją. Tai kai kam būna staigmena, bet grįžtant prie klaidų, tai plakimas už jas – nenormalus, įtampą keliantis sovietinio mąstymo reliktas. Mūsų visuomenėje ir taip to labai daug, ir tą pati auditą atliekant buvo ieškoma kaltų.

– Radome, ne ką pataisysite, kaip pagerinti, o kas kaltas?

– Taip. Nekalbama apie tai, kaip mes visi galime judėti į priekį ir susitelkti, kad LRT su dabar apribotu biudžetu padarytų gerus dalykus. Galbūt galėtų patarti, kaip toliau judėti LRT, o ne ieškoti kaltų.

– Monika, LRT – didžiausią pasitikėjimą Lietuvoje turinti žiniasklaidos priemonė, mylimiausias prekinis ženklas. Jo drabstymas purvais trikdo pasitikėjimo saitus tarp visuomenės ir LRT. Kur tai gali nuvesti?

– Man atrodo, čia yra valstybės pamatų ardymas. Tai yra erozija to pasitikėjimo, kurio ir taip stokojama. Ir taip, yra sudėtinga. Ir taip tie socialiniai tinklai visus išblaško. Sulig dirbtinio intelekto atėjimu žmonės vis mažiau ir mažiau gaus naujienų iš patikimų šaltinių. Kai kurie politikai tuo naudojasi, bet, kaip minėjau, man keisčiausia, kad tai vyksta su pačios didžiausios, vienos seniausios partijų pritarimu. Ne mano vieta daryti observacijas, bet aš manau, kai tai be pasekmių nepraeis, ko gero, ir jiems patiems.

Aš eisiu iki pat galo.

– Tai akivaizdu, matome tą tendenciją.

– Apskritai, kalbant apie kitus rinkimus, jeigu buvo tikimasi suvirškinti tą „Nemuno aušrą“, tai bijau, kad gali gautis atvirkščiai. Tai čia tiesiog liūdina, nes anksčiau socdemai buvo visai ne tokie ir dabar daug žurnalistų kalba apie tai, kad jie pasiilgsta tų senųjų, gana išmintingų socdemų, kurie turėjo tam tikrą supratimą apie valstybės sąrangą, nepradėdavo nereikalingų kovų ir, ko gero, nuo visų kitų partijų skyrėsi solidumu.

– Dalykų nedarė karšta galva, pasverdavo ne kartą.

– Taip, iš tiesų. Dabar mes matome, kad yra kitaip. Tai tiesiog stebina.

– Monika, ar jūs, kaip LRT generalinė direktorė, jau pasmerkta?

– Nežinau, pamatysime. Iš tiesų, aš manau, kad čia tema yra ne apie mano postą. Šita tema yra daug svarbesnė.

– Bet pirmiausia aptarkime postą, nes pataisos padarytos tam, kad jus atleisti ir pasodinti kitą. Akivaizdu, koks tai galėtų būti žmogus, kuris, pavyzdžiui, yra politologas, dirbęs Gitano Nausėdos štabe ir turintis nemažą patirtį LRT reikaluose.

– Na, tai mes pamatysime. Man sunku komentuoti dabartinę situaciją, nes atrodo, kad tame yra kažkoks ir mano interesas, kad aš esu šališka, bet manau, jog bus labai įdomu pamatyti, kaip veikia tie mechanizmai. Mes pasižiūrėsime, kaip veikia pilietinė žiniasklaida, kiek atsparūs yra žurnalistai, ką galvoja, galbūt, ir teismai, kaip veikia žiniasklaidos laisvės aktas. Juk yra ir Europos Komisijos dokumentas, kuris yra tiesioginio taikymo reglamentas, ir jis jau galioja, nepaisant to, kad Vyriausybė delsia jį perkelti į Lietuvos teisę. Tai labai įdomu, nes jie strimgalviais puolė įgyvendinti Valstybės kontrolės išvadas dėl LRT – iš mūsų reikalauja pateikti medžiagą, duomenis teisės aktų pakeitimams per tris dienas, o darbo grupė dėl žiniasklaidos laisvės akto perkėlimo į vietos bazę baigė darbą jau seniai, bet tai – nepadaryta. Nepaisant to, jis vis tiek galioja ir ten yra 5 straipsnis, kuris kalba apie visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą, apie jų finansavimo prognozuojamumą ir apie direktoriaus, valdybų, šiuo atveju, tarybos narių atleidimo mechanizmus. Tai bus labai įdomu patikrinti, kaip šie procesai veikia. Europos Taryba jau paviešino alert‘ą dėl šio dalyko, mes esame kreipęsi ir Europos transliuotojų sąjunga, kreipęsi į Europos Komisiją, atkreipdami dėmesį į tai, kas vyksta Lietuvoje. Kitais metais LRT minės šimtmetį. Tai štai tokią dovanėlę gavome.

– Teisingai, bet visai pabaigai – aš manau, kad jūs turite strateginę kantrybę. Ar šiuo atveju, kaip ir kandidatuodama antrajai kadencijai, eisite iki galo?

– Taip, aš eisiu iki pat galo. Aš tame matau prasmę, nes daug dalykų šiais metais tarybos posėdžiuose įvyko už uždarų durų. Šie metai mums buvo labai sunkūs. Galbūt apie tai dar ateityje prabilsiu, bet manau, kad labai svarbu, jog tokiais atvejais valstybės institucijos būtų ginamos. Ir aš negaliu. Negaliu atsitraukti, nes į mane žiūri darbuotojai, jie mane palaiko ir žiūri, ką aš darysiu. Tai manau, kad negaliu jų nuvilti. Daugybė žmonių ir gatvėje prie manęs prieina ir reiškia palaikymą. Aišku, pareikšti palaikymą yra lengva – prieš kurį laiką mus visi sveikino sėkmingai atlaikius LRT auditą ir tada aš sakiau: „jūs nežinote, bet viskas dar tik prasideda“. Tada jie sakė: „mes jums reiškiame palaikymą.“ Aš paklausiau: „jeigu reikės, ar ateisite ginti LRT?“ Jie sakė – „ateisime.“ Tai manau, kad dabar čia ne tik LRT, bet ir apskritai laisvo žodžio gynimas. Tai dabar yra proga tą pademonstruoti gruodžio 9 dieną.