„Nutarimas svarbus tuo, kad vienareikšmiškai patvirtinta, jog politinės institucijos neturėtų kištis į visuomeninio transliuotojo veiklą – tam yra specialios nepriklausomos institucijos, veikiančios pagal specialius teisės aktus ir turinčios kontrolės funkcijas“, – savo feisbuke rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Ketvirtadienį KT paskelbė, kad sprendimas sudaryti tyrimo komisiją prieštaravo Konstitucijos straipsniui, ginančiam žodžio laisvę ir LRT nepriklausomumą nuo politikų.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, kad KT sprendimą būtina įvertinti šiuo metu svarstomo LRT įstatymo naujos redakcijos projekto kontekste, kadangi projektas paruoštas remiantis Seimo komisijos išvadomis.

„Iš esmės konstatuojama, kad taryba, sudaryta iš visuomenės atstovų, yra visuomeninio transliuotojo institucinio nepriklausomumo garantas, užtikrinantis vidaus kontrolę. O išorinės kontrolės vaidmuo vienareikšmiškai atitenka nepriklausomiems nuo valdžios institucijų pareigūnams – Valstybės kontrolei, LRTK ir panašiai“, – teigia LRT vadovė.

„Į tai turi būti atsižvelgta konstruojant naująją LRT įstatymo redakciją, nes ji gimė Seimo narių nepatvirtintų ir, kaip šiandien paaiškėjo, Konstitucijai prieštaraujančios komisijos išvadų pagrindu“, – pridūrė ji.

2018 metų pradžioje sudaryta Seimo komisija LRT finansinei ir ūkinei veiklai tirti konstatavo atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų dirbant ankstesniems visuomeninio transliuotojo vadovams.

Darbą baigusi Seimo laikinoji tyrimo komisija taip pat siūlė keisti LRT valdymo modelį – siūlyta steigti naują valdybą, koreguoti tarybos narių skyrimo tvarką, trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki penkerių metų ir panašiai.