Mokslininkai taip pat siūlo keisti LRT tarybos sudarymo principus, apsvarstyti patariamosios tarybos piliečių asamblėjos steigimo galimybę.
„Matome tokius keturis skirtingus elementus, kurie turėtų būti įgyvendinti. Pirmas yra funkcijų atskyrimas, antras yra profesionalumas, trečias yra viešumo ir skaidrumo būtinybė pagal nutylėjimą ir paskutinis yra toks principas valdysenos pakankamai plačiai žinomas kaip vykdyk arba paaiškink“, – koncepcijos pristatyme antradienį sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Anot jo, funkcijų pasidalinimas reiškia, kad šalia LRT tarybos atsirastų transliuotojo valdyba, kuri ir perimtų veiklos priežiūros ir veiklos valdymo funkcijas iš tarybos ir tokiu būdu būtų atskiriamos jos funkcijos.
„Taip pat struktūriškai šalia tarybos kaip patariamasis organas siūlome, kad atsirastų piliečių asamblėja“, – pabrėžė ISM rektorius.
Pagal pristatytą koncepciją LRT generalinis direktorius su visa vadovų komanda turėtų tas pačias funkcijas kaip ir iki šiol.
„Funkcijų atskyrimas reiškia, kad taryba daugiau rūpinasi misija, strategija, o valdyba veiklos priežiūra“, – nurodė jis.
Daugiau aiškumo
Anot D. Misiūno, LRT valdyboje atsirastų žmonės, kurie būtų atsakingi už finansus, viešuosius pirkimus ir turintys pakankamai patirties tai vertinti.
„Mes matome, kad šiandieninė taryba, pavyzdžiui, su tuo sunkiai tvarkosi ir susiduria su gana rimtais iššūkiais“, – aiškino jis.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Auksė Balčytienė teigė, kad jei pristatyta koncepcija būtų perkelta į LRT įstatymą, visuomeninio transliuotojo valdysenoje būtų daugiau aiškumo.
„(Pagal koncepciją – BNS) kiekvienas veikia savo funkcijos ribose, bet sykiu jie visi orientuojasi į tą patį viešąjį interesą. Turinys yra užtikrintas ir (veikia – BNS) kokybiška žurnalistika, bet taip pat ir valdysena yra kokybiška, ji nėra technokratinė“, – nurodė ji.
D. Misiūnas akcentavo, kad siūloma piliečių asamblėjos idėja siekiama, jog kuo didesnis skaičius žmonių atstovautų skirtingiems interesams, kurie egzistuoja visuomenėje.
„O taryba tada turėtų formatą, kaip išgirsti piliečių balsą arba visuomenės balsą šios platformos pagalba. Tai galimai dalis mūsų ekspertų grupės narių gal ir tęstų darbą asamblėjoje, bet tikrai tai nėra tiesiogiai susieti dalykai“, – aiškino jis.
ISM rektorius pabrėžė, kad Lietuvos visuomenei menkai pasitikint politikais būtų prasminga steigti minėtą organą.
„Šiandienai politika nėra pasitikima, tai jie (politikai – BNS) negali atstovauti visuomenės interesui nacionaliniame transliuotojuje“, – nurodė jis.
Be kita ko, koncepcijos pristatyme dalyvavęs Vilniaus universiteto (VU) profesorius Andrius Vaišnys ragino Seimo Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską palaikyti dialogą su visuomene, svarstant LRT įstatymo pataisas.
„Jeigu (Seime planuojami – BNS) klausymai bus tiktai formalūs, tai nuoširdžiai kreipiuosi į Kultūros komiteto pirmininką, kad galėtų nežaisti šitų žaidimų, bet iš tikrųjų su visuomene, su suinteresuotomis grupėmis, su akademiniu pasauliu palaikyti dialogą ir kad pagrindinės temos, tos kontekstinės temos būtų išsamiai aptartos“, – koncepcijos pristatyme sakė jis.
„Norėtųsi (...) pasižiūrėti su įstatymų leidėjais į šiek tiek labiau apibrėžtą visuomeninio transliuotojo perspektyvą, dar sykį pabrėžiu – ne paslaugos, bet misijos. Misijos laisvų informacijos mainų aspektu“, – kalbėjo A. Vaišnys.
Veiklą ketina tęsti
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė Džina Donauskaitė pabrėžė, kad ekspertų darbo grupė susibūrė savarankiškai, stebėdama LRT įstatymo keitimo eigą.
„Manome, kad tokios svarbios Lietuvai žiniasklaidos organizacijos kaip LRT pertvarkymas turėtų labiau remtis mokslinėmis ir ekspertų žiniomis bei nuomone“, – sakė Dž. Donauskaitė.
Ekspertai iš ISM, VDU ir VU buvo suburti siekiant pasiūlyti visuomeninio transliuotojo LRT valdysenos koncepciją, kuri leistų toliau plėtoti profesionaliai valdomo ir nepriklausomo nuo politinės konjunktūros ar kitų interesų LRT modelį.
Taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kokiu būdu įtvirtinti LRT kaip žiniasklaidos grupės autonomiškumą, užtikrinti jos atskaitingumą visuomenei, veiklos efektyvumą, atsakingą išteklių naudojimą, skaidrumą ir misijos įgyvendinimą.
Mokslininkų darbo grupė antradienį teigė matanti prasmę tęsti darbus ir tą ketina daryti.
Kaip rašė BNS, pernai valdantiesiems nepavyko priimti pataisų, kuriomis siekta palengvinti LRT vadovo atleidimą. Teisės aktų pakeitimai Seime įstrigo opozicijai ėmusis vadinamosios filibusterio taktikos, kai siekiant vilkinti laiką įstatymo projektui buvo registruoti šimtai pasiūlymų.
Nauji pakeitimai šiuo metu svarstomi Seimo Kultūros komitete, tačiau opozicijos atstovai tvirtino vėl matantys valdančiųjų buldozerį.
Į Seimo salę – po Velykų
Parlamentas po pateikimo yra nusprendęs, kad LRT įstatymo pataisos svarstymui turėtų į plenarinių posėdžių salę grįžti balandžio 7 dieną.
Naujausiame projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat siūloma nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Šiame projekte keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai.
Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą.
Tuo metu Kultūros ministerijai yra pavesta apsvarstyti komercinių žiniasklaidos priemonių siūlomą idėją dėl viešųjų paslaugų sutarties.
Reaguodami į esamą situaciją, dalis žurnalistų dėl svarstomų pataisų balandžio 8 dieną ketina rengti naują protesto akciją.
Naujausi komentarai