Anksčiau skelbta, kad talentingas dokumentinių filmų kūrėjas, antropologas Ukrainoje žuvo, kai į jo automobilį pateikė raketa. 

Šiandien pasirodė informacija, kad menininkas buvo sušaudytas.

„Kaip iš tiesų buvo nužudytas Mantas Kvedaravičius. Nebuvo jokios raketos, pataikiusios į jo, neva, vairuojamą mašiną, bėgant iš nelaisvės. Rusų kareiviai jį suėmė ir sušaudė. Kūną išmetė. Žmona, rizikuodama gyvybe, parvežė palaikus į Lietuvą“, – savo feisbuko paskyroje paviešino rašytojas Marius Ivaškevičius. Jis kartu pasidalijo Ukrainos žurnalistės, M. Kvedaravičiaus bičiulės Albinos Lvutinos įrašu.

Ji rašė, kad režisierius prieš nužudymą buvo paimtas į nelaisvę, o jį nužudžius, kūnas buvo tiesiog išmestas.

LNK reportažas:

„Jis žuvo ne mašinoje nuo „raketos smūgio“, kaip skelbė žiniasklaida. Jį sušaudė. Bet visas detales turėtų nustatyti nepriklausomi ekspertai. Mantas žuvo ne balandžio 2-ąją, kaip buvo rašyta. Jį visą šį laiką mes visomis jėgomis stengėmės išvežti“, – rašė A. Lvutina.

Ji taip pat tvirtino, kad M. Kvedaravičiaus žmona jo palaikus išvežė per Rusiją, rizikuodama gyvybe – kad tai pavyktų, informaciją, pasak žurnalistės, teko nuslėpti.

Anot jos, kai apie režisieriaus mirtį pranešė prezidento Volodymyro Zelenskio biuras, jo žmona „su karstu jau kelias valandas stovėjo prie išvažiavimo iš Rusijos“. A. Lvutina tvirtino, jog mašiną ir kūną cinkuotame karste pasieniečiai apžiūrėjo „su ypatingu dėmesingumu“.

Jis žuvo ne mašinoje nuo „raketos smūgio“, kaip skelbė žiniasklaida. Jį sušaudė.

„Jo žmona padarė neįtikėtiną dalyką. Ji sugebėjo per apšaudymą rasti jo kūną Mariupolyje ir išvežti jį į gimtąją Lietuvą. Kad jos pačios nenužudytų, kad kūno nesunaikintų, teko slėpti informaciją (...). Mes keletą dienų kiekvieną minutę rizikavome, galėjome niekada nebeišvysti Manto ir jo žmonos. Šiuo metu jis jau Lietuvoje“ – tvirtino moteris.

Režisierius žuvo šeštadienį Ukrainoje, netoli Mariupolio, per Rusijos kariuomenės puolimą.

1976 metais gimęs M. Kvedaravičius 2011-aisiais sukūrė apdovanojimų pelniusį dokumentinį filmą apie karo nualintą Čečėniją ir nuolat dingstančius jos gyventojus „Barzakh“. 2016 metais režisieriaus dokumentinis filmas „Mariupolis“ pateko į Berlyno kino festivalį. A. Lvutina apgailestavo, jog jis taip ir nebespėjo sukurti pastarojo filmo tęsinio.

2019 metais pirmasis jo vaidybinis filmas „Partenonas“ buvo išrinktas į Venecijos kino festivalio konkursinę programą „Kino kritikų savaitė“.