Kyla klausimas, ar ne per vėlai pradėta masinė vakcinacija, žinant, kad dalis vakcinų buvo savaitėmis laikomos šaldytuvuose.

„Kam laikyt vakcinas, jeigu jos jau yra prieinamos? Apskritai bet kokia sveikatos paslauga, prevencinė paslauga turi būti prieinama ir priimtina. Prieinamumas pradžioje buvo ribotas dėl vakcinų trūkumo, o dabar labai svarbu, kad to prieinamumo nemažintų kitos dirbtinės kliūtys: registracija, eilės, nepakankamai skiepijimo vietų ir panašiai. Vėliau, ko gero, gali pradėt trukdyti jau priimtinumas, tai yra, jeigu bus pasiektas tas lygis, kad tie žmonės, kurie neabejoja ir kurie nori skiepytis, šitą gyvybę, sveikatą išsaugančią paslaugą gaus, o tie žmonės, kurie abejoja, paprasčiausiai neis skiepytis“, – sakė S. Čaplinskas.

Paklaustas, kiek žmonių nuo noro skiepytis gali atbaidyti stringanti sistema, per kurią žmonės turi registruotis, S. Čaplinskas teigė: „Aš tikiuosi, kad ta problema tik tam tikram laikui sustabdys ir atgrasys dalį žmonių nuo skiepijimosi. Bet labai abejoju, nes tie žmonės, kurie supranta, kodėl reikia šitos medicininės priemonės, jie ja ir naudosis, kai tiktai atsiras galimybė“.

Tačiau, anot virusologijos profesoriaus, galima sakyti, kad masinei vakcinacijai buvo nepasiruošta. Nors Vyriausybė turėjo maždaug pusmetį pasiruošti šitam žingsniui, bet nesutvarkė elektroninės sistemos – vienos svarbiausių komponentų po vakcinų. „Faktai byloja savo, seniai žinome, kad ta sistema yra luoša, ir taip greitai jos išgydyt nepavyksta, bet tai žinoma seniai. Ir savaime aišku, kad kalbant su informacinių technologijų specialistais galima tą išspręsti“, – sakė profesorius.

„Klaidinga galvoti, kad šią pandemiją galimą išspręsti sukūrus kolektyvinį imunitetą. Kolektyvinis imunitetas yra tiktai dalis sulaikymo strategijos. Reikia galvoti apie tai, kaip sulaikyti virusą, nes kolektyvinio imuniteto šį rudenį ar šią žiemą tikrai nepavyks sukurti. Čia jau nekyla abejonių dėl to. Net jeigu bus paskiepyta 70 proc. suaugusių žmonių, visos populiacijos tikrai nepaskiepysim. Dar daugiau: net jei paskiepysim 70 proc. Lietuvos populiacijos, tai vis tiktai Europos ar pasaulio populiacijos tiek taip greit nebus paskiepyta. Tai reiškia, kad kolektyvinis imunitetas tikrai nebus dar pasiektas“, – aiškino S. Čaplinskas.

Klaidinga galvoti, kad šią pandemiją galimą išspręsti sukūrus kolektyvinį imunitetą. Reikia galvoti apie tai, kaip sulaikyti virusą, nes kolektyvinio imuniteto šį rudenį ar šią žiemą tikrai nepavyks sukurti.

Apie valdžios siekius per vasarą paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų, S. Čaplinskas teigė: „Aš nesakau kad tokio tikslo nereikia siekt. Užsibrėžtas tikslas yra labai gerai, teisinga ir ambicinga. Na, bet pagal tai, kad didelė dalis žmonių abejoja skiepais ir negauna informacijos, kurios jiems reikia, nesunku prognozuoti, kad bus pasiektas toks taškas, kad vakcinos gali gulėti sandėly. Nes pasauliniai duomenys rodo, kad tų žmonių, kurie yra nusiteikę prieš skiepus apskritai, nėra daugiau negu 20 proc. Bet Lietuvoje mes matome, kad abejojančių skiepais, dvejojančių yra daugiau, vos ne kas antras Lietuvos gyventojas. Reikėjo jau seniai atsakyt žmonėms į jų rūpimus klausimus ir kad atsakytų profesionaliai, kvalifikuotai tie žmonės, kuriais jie pasitiki ir kurie turi tam atitinkamą kvalifikaciją.“

Profesorius teigia, kad nuolat sulaukia klausimų iš žmonių: kokį skiepą rinktis, kada skiepytis, kiek laiko išlieka imunitetas ir pan. „Ir klausimai yra ne iš žmonių, kurie neigia skiepus, bet tų, kurie domisi, kurie yra išsilavinę ir kuriems svarbu žinoti, ko galima tikėtis. Paprasčiausiai reikia nuolat atvirai ir sąžiningai kalbėti žmonėms apie tai, ką šiandien žino mokslas. O ko nežinom ar abejojam, tai tą reikia ir sakyti. Pavyzdžiui, dabar jau aišku, kad nuo naujų šito koronaviruso atmainų reikia būtinai dviejų skiepo dozių. Ir šia prasme vėlinti tą antrą skiepo dozę galbūt jau neapsimoka“.