Anot jo, kol kas dar Raseiniuose gyvenantys asmenys kasdien tampa vis savarankiškesni ir, atsiradus galimybėms, bus perkelti į kitus miestus. Nors migrantai gali laisvai keliauti po kitas ES valstybės, mero teigimu, kol kas noro išvykti svetur pareiškusių nėra.
„Jie jau du mėnesius puikiai komunikuoja, vaikšto po miestą ir panašiai. Įsigyti tam tikrų paslaugų ir prekių taip pat problemų nekyla“, – Eltai sakė A. Bautronis bei pridūrė, kad dėl pagalbos socialinėje integracijoje migrantai nesikreipia.
„Atitinkamos institucijos ir pabėgėlių centro koordinatoriai dirba savo darbą, aktyviai ieško gyvenamojo ploto ir darbo vietų, o patys migrantai kasdien tampa vis savarankiškesni“, – sakė meras.
Kiek anksčiau A. Bautronis kalbėjo apie afganistaniečių svarstymus persikraustyti į Vilnių, Kauną, Klaipėdą arba mažesnius miestus, tarp jų ir Raseinių rajoną. Tačiau šiandien meras patikino, kad šiuo metu darbo vietų ieškoma dviejuose miestuose.
„Koordinatorius dėlioja jiems darbo vietas ir gyvenamus plotus ne Raseinių rajone, bet dviejuose miestuose: Vilniuje ir Kaune“, – kalbėjo A. Bautronis.
Dėl prasidėjusios integravimo programos, dėl išmokų, dėl gyvenamojo ploto paieškų reikia būti Lietuvoje ir susitvarkyti visus dokumentus, todėl kol kas norinčių išvykti į kitas šalis nėra.
Nors Lietuvoje gavę prieglobstį afganistaniečiai laisvai gali keliauti ir po kitas ES valstybes, A. Bautronio teigimu, noro išvykti svetur jie nėra pareiškę. Anot jo, tam kelią užkirstų biurokratinės kliūtys.
„Dėl prasidėjusios integravimo programos, dėl išmokų, dėl gyvenamojo ploto paieškų reikia būti Lietuvoje ir susitvarkyti visus dokumentus, todėl kol kas norinčių išvykti į kitas šalis nėra“, – teigė A. Bautronis.
Siekiant kuo greičiau integruoti migrantus, dar rugsėjo mėnesį prasidėjo suaugusių afganistaniečių lietuvių kalbos mokymai, o nuo spalio 4 dienos – vaikų mokymas. Vaikams mokyklose buvo suformuotos atskiros klasės. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas buvo integruotas į jau esančias grupes. Anot A. Bautronio, integracijos procese kliūčių taip pat nekyla.
„Mane informavo švietimo įstaigos vadovas, kad mokytis sekasi labai gerai. Viskas vyksta sklandžiai ir atsakingai tiek suaugusiems, tiek ir vaikams. Mokytojai nusiskundimų taip pat neturi“, – patikino A. Bautronis.
Šiais mokslo metais afganistaniečiai mokomi tik lietuvių kalbos.
ELTA primena, kad griežtosios linijos islamistai užėmė Afganistano sostinę, kai subyrėjo 300 tūkst. karių turėjusios šalies ginkluotosios pajėgos. Reaguodama į situaciją Afganistane, Lietuvos Vyriausybė į Lietuvą perkėlė kiek daugiau nei 170 Lietuvai talkinusių afganistaniečių ir jų šeimų narių.
Atvykusių afganistaniečių aprūpinimui numatyta skirti 600 tūkst. eurų. Didžioji dalis atvykusių afganistaniečių apgyvendinti Raseiniuose, kol bus pasirūpinta jų apgyvendinimu ir bus suteikta pagalba įsilieti į darbo rinką. Nutarimu numatyta 600 tūkst. eurų skirti atvykusių afganistaniečių aprūpinimui.
Migracijos departamentas suteikė prieglobstį visiems iš Afganistano evakuotiems asmenims – su Lietuvos kariais dirbusiems vertėjams, kariškiams, ES ir JT personalui bei jų šeimų nariams.
Naujausi komentarai