Milijonų jūra
Lietuviai per praėjusius metus pralošė 222 mln. eurų. Dar 66 mln. eurų pralošė loterijose. Tokią finansinę ataskaitą pateikė Lošimų priežiūros tarnyba (LPT). Tiesa, ar milijonai pralošti pramogaujant, ar kažkaip kitaip, tarnyba nežino. Tik 27 mln. eurų šioje milijonų jūroje kelia klausimų.
Tarnybos vadovas Virginijus Daukšys teigia, kad šiuo metu tikrinama, ar lošimų bendrovė „Olympic Casino Group Baltija“ laikėsi visų reikalavimų, nes „BaltCap“ fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ buvęs partneris Š. Stepukonis įtariamas kazino pralošęs ne mažiau kaip 27 mln. eurų. Iš viso jo valdytose įmonėse pasigesta apie 40 mln. eurų ir, neatmetama prielaida, kad suma gali būti dar didesnė. V. Daukšys pripažino, kad Š. Stepukonio lošimas nebuvo pramoginis, greičiau probleminis, patologinis, ir „Olympic Casino“ turėjo jį užkardyti.
Landa: „Top Sport“ negalėjo leisti, kad lošėjo įmokos būtų pervedamos iš kitam asmeniui priklausančios mokėjimo sąskaitos. (Tomo Raginos nuotr.)
„Priežiūros tarnyba šiuo metu atlieka bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ patikrinimą. Siekdama nustatyti, ar minėta bendrovė Š. Stepukonio atveju laikėsi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatų. Tik atlikę minėtą patikrinimą galėsime pasidalyti jo rezultatais“, – į „Kauno dienos“ klausimą, ar LPT galėjo užkardyti tokią situaciją, atsakė jos Kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Žaldarienė.
LPT kontroliuoja, kaip lošimų, žaidimų žaidimo automatais ir didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų, žaidimų žaidimo automatais ir loterijų organizavimą, reikalavimų. Tam atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus, kuriuos skelbia tarnybos interneto svetainėje.
Eksperto įžvalgos
Įžvalgomis apie lošimų organizavimą ir kitus niuansus su „Kauno diena“ sutiko pasidalyti nemenkos patirties šioje srityje turintis ekspertas su sąlyga, kad jo tapatybė nebus identifikuota. Jis pasiūlė pasižiūrėti į kelis LPT puslapyje skelbiamus patikrinimus. Kai kurie jų, net ir skyrus baudų už Azartinių lošimų įstatymo nesilaikymą, kelia pagrįstų klausimų.
Tarnybos puslapyje viešai pateikiamos atliktų patikrinimų išvados, kurių pagrindu pernai balandį lošimų bendrovei „Top Sport“ buvo skirta 15 tūkst. eurų bauda už tai, kad ji neužtikrino reikalavimų, jog nuotoliniuose lošimuose statomos sumos būtų įmokėtos ir lošimų organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios sąskaitos į lošimų organizatoriaus sąskaitą.
„Ką tai reiškia? Tai, kad pinigai turi priklausyti lošėjui. Iš savo banko sąskaitos jis turi pervesti pinigus į bendrovėje sukurtą lošėjo paskyrą. Tai jis būtinai turi padaryti iš savo sąskaitos. Jei pinigai į sukurtą paskyrą pervedami ne iš lošėjo sąskaitos, jie negali būti įskaičiuoti ir turi būti grąžinami kaip neatitinkantys reikalavimų“, – aiškina ekspertas.
Šiems procesams užtikrinti yra nemažai procedūrų, kad nebūtų gryninami pinigai. Šie atvejai aiškiai iliustruoja, kad tai akivaizdus pinigų plovimas.
Jis dar supaprastina aiškinimą – pinigai iš lošėjo banko sąskaitos atkeliauja į „Top Sport“ sąskaitą. Vidinė sistema tuos pinigus turi kažkam priskirti.
Jei pinigai pervesti, tarkime, iš Vardenio Pavardenio sąskaitos, vidinė sistema tikrina, ar bendrovėje toks lošėjas yra susikūręs paskyrą. Ji turi identifikavimo kodus ir automatiškai pinigai iš bendros sąskaitos pereina į vidinę lošėjo sąskaitą, o jis iš tų pinigų lošia.
(Ne)savi pinigai
Ką nustatė LPT? Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad lošėjas, pasinaudodamas kitam asmeniui priklausančia mokėjimo kortele, pervedė beveik 15 tūkst. eurų į savo lošimų sąskaitą.
„Top Sport“ negalėjo leisti, kad lošėjo įmokos būtų pervedamos iš kitam asmeniui priklausančios mokėjimo sąskaitos. Tarnyba nustatė, kad lošimo organizatorius pažeidė Azartinių lošimų įstatymą ir neužtikrino, kad lošėjo įmokos nebūtų priimtos, leido jam pasipildyti savo lošimo sąskaitą iš jam nepriklausančios mokėjimo sąskaitos.
Už šį pažeidimą lošimų organizatoriui buvo skirta 15 tūkst. eurų bauda. Tačiau netruko praeiti keli mėnesiai ir dar vieno bendrovės „Top Sport“ neplaninio patikrinimo rezultatai buvo panašūs. Panaši ir skirta bauda – 15 tūkst. eurų. Tik pastarąjį kartą nustatyta, kad trečias asmuo prisijungė prie dviejų lošėjų lošimo paskyrų, pasinaudodamas jam priklausančiomis mokėjimo kortelėmis, papildė jų lošimo sąskaitas.
Į klausimus neatsakyta
Ką daro LPT? Ji už tokį pažeidimą skiria baudą, nes nustatė, kad „Top Sport“ priėmė ne iš kliento sąskaitos gautus pinigus ir juos priskyrė lošėjui. Pagal Lošimų priežiūros įstatymus taip daryti draudžiama. LPT tokį faktą fiksavo patikrinimo metu. Aišku, aplinkybės neaprašomos, bet faktas nustatytas.
„Ką matome iš LPT pateiktos išvados? De fakto, nepaisant, kad yra draudžiama, „Top Sport“ tokių atvejų yra, ir jie – nevienetiniai. Pasikartojantys. Kaip rodo pastarųjų dienų įvykiai, jeigu tokia praktika egzistuoja, turėjo įsijungti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, pinigų judėjimo kontrolė“, – pastebi ekspertas.
Tačiau taip neatsitiko. Kodėl šie vienas paskui kitą vykę pažeidimai nebuvo vertinami pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimą? Kodėl nebuvo nustatyta pervestų pinigų kilmė? Kodėl medžiaga nebuvo perduota FNTT išsamiau ištirti? Kodėl nebuvo patikrintos visos bendrovės transakcijos, nes čia juk atsitiktinis tyrimas?
Į šiuos klausimus LPT nesivargino atsakyti, o tik atsiuntė nuorodą su atliktais tyrimais, tais pačiais, kuriais remdamasi „Kauno diena“ kėlė klausimus.
Į klausimą apie tai, kad jei būtų atlikti nuodugnūs ir gilūs tyrimai, gal dabar nekalbėtume apie „Olimpic Casino“ atvejį, nes šiuo aspektu, tikėtina, turėjo būti tikrinamos visos bendrovės, taip pat neatsakyta.
Pinigų legalizavimas?
Nors LPT deklaruoja nepriimanti įstatymų, viena iš tarnybos veiklos sričių yra rengti lošimų, žaidimų žaidimo automatais ir loterijų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų projektus.
Vertinant anksčiau aprašytas situacijas, vargu ar pakankama lošimų įstatymų kontrolė, jei sistemingai pasikartoja tokie atvejai. Lošimų ekspertas daro prielaidą, kad lošimų bendrovė neužtikrina pinigų kilmės. Jeigu Vardenio Pavardenio paskyrą papildė iš kito asmens banko sąskaitos pervesti pinigai, vadinasi, lošimų organizatorius neužtikrina, kaip numato pinigų plovimo įstatymas, kad būtų įsitikinta kliento tapatybe, jo pinigų kilme.
„Šiems procesams užtikrinti yra nemažai procedūrų, kad nebūtų gryninami pinigai. Šie atvejai aiškiai iliustruoja, kad tai akivaizdus pinigų plovimas. Pinigai pervesti iš svetimos sąskaitos, kurie galėjo būti visai nepralošti. Jis galėjo persivesti tuos pinigus atgal jau į savo sąskaitą kaip išloštus. Tarkime, padaro vieną statymą ir daugiau nelošia, o parašo prašymą pinigus pervesti į jo sąskaitą. Prireikus lošimų bendrovė gali pateikti patvirtinimą / pažymą, kad taip pinigai pervesti iš lošėjo paskyros jam į sąskaitą. Tokiu būdu pinigai legalizuojami“, – galima schema dalijasi ekspertas.
Dar vienas svarbus niuansas. Anot eksperto, pagal Azartinių lošimų įstatymą skiriamos tūkstantinės baudos, o pagal pinigų plovimo prevencijos įstatymą jau galėtų būti skiriama bauda, apskaičiuota nuo apyvartos. Grynasis „Top Sport“ pelnas 2022 m. siekė 38,5 mln. eurų, tad ir bauda būtų skausmingesnė nei 15 tūkst. eurų.
Bendrovės „Top Sport“ atstovai jiems pateiktus „Kauno dienos“ klausimus ignoravo.
Patikrino ir ramu
Ką tokios situacijos atskleidžia? Eksperto nuomone, vieno atsakymo nėra – arba tai rodo visišką LPT nekompetenciją, arba bandymą apsaugoti įmonės finansus, skiriant mažesnę baudą pagal kitą įstatymą. Taip pat nerodant, kad LPT turėjo atlikti tyrimą, kuriuo atsakytų, kodėl pinigai iš svetimos sąskaitos buvo priskirti Vardeniui Pavardeniui. Kas yra žmogus, kuris pervedė pinigus į Vardenio Pavardenio sąskaitą? Iš kur jis turi 15 tūkst. eurų ir t. t.?
Pagal Pinigų plovimo prevencijos ir terorizmo finansavimo įstatymą LPT yra įpareigotas subjektas vykdyti lošimų bendrovių kontrolę visais pinigų plovimų klausimais. Ekspertas svarsto, jei nepakanka kompetencijos, priemonių, LPT atstovai privalo kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT).
„LPT, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi, kad egzistuoja toks modelis arba schema, turėtų prašyti išsamesnio patikrinimo, siekdama nustatyti pinigų kilmę. Gal tie 15 tūkst. eurų buvo pavogti iš kažkieno kortelės, pervesti ir nežinome, iš kur, kaip ir kas. Jei tokių epizodų daug, tai akivaizdus pinigų plovimas panaudojant tam tikrą schemą“, – pastebi ekspertas.
Bendrą paveikslą praplečia ir vėliau atliktas patikrinimas – trečias asmuo, turėdamas prisijungimo kodus prie kitų lošėjų paskyrų, pervedė pinigus į jų sąskaitas. Čia dar kitas modelis. Dirbtinai sukuriamos lošėjų paskyros lošimo bendrovėse, o realiai žaidžia trečias asmuo arba tokiu būdu imituoja, nenorėdamas savęs identifikuoti.
„Šiandienos kontekste, kai kalbama apie „Olympic Casino“ praloštus Š. Stepukonio milijonus, pagal šios bendrovės direktoriaus duotus paaiškinimus, tikiu, viskas buvo tikrinta, pinigų plovimo reikalavimai buvo užtikrinti, jų kilmė buvo patikrinta, t. y. metinė deklaracija, kuri galimai rodo, kad jis daug uždirbo. Bet kokiu atveju bendrovei turėjo būti pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad žmogus uždirbo. Jeigu jis per mėnesį pralošdavo 100 tūkst., o deklaracijoje nurodoma, kad uždirbo milijoną, vadinasi, jis turi pinigų“, – tęsia ekspertas.
Nesvarbu, kad jis į savo lošėjo paskyrą perveda kas mėnesį, tarkime, po 100 tūkst. eurų, bet yra patikrinta, kad jis turi milijoną. Ką jis nori, tą jis daro su tuo milijonu.
Neveikianti rekomendacija
Norint galutinai prie gėdos stulpo prikalti lošimų organizatorius, galima kalbėti apie menamą klientų atšalimo procedūrą. Bendrovės darbuotojai stebi lošimo procesą ir mato, jei klientas išleidžia per daug. Programos susistemintos ir galima nustatyti ribą. Tarkime, jei žmogus pralošė 3 tūkst. eurų, turėtų užsidegti raudona lemputė.
Procesą stebintys darbuotojai mato, kad yra lošėjas, kuris per trumpą laikotarpį pralošė tūkstančius, tiesiogiai susisiekia su klientu, siūlo jam nutraukti lošimus ir ateiti kitą dieną. „Kauno dieną“ konsultavęs ekspertas sako, kad toks mechanizmas egzistuoja, bet tai savanoriška lošimų organizatorių nustatyta procedūra, nėra pareigos ją taikyti.
Lošimų priežiūros tarnybos vadovas V. Daukšys per neseniai vykusią spaudos konferenciją sakė, kad dar nebuvo atvejo, jog į jų tarnybą kreiptųsi lošimų organizatorius dėl to, kad lošėjas pralošia per daug pinigų.
Klausimai: abejonių kelia ir ar V. Daukšio vadovaujama Lošimų priežiūros tarnyba tinkamai kontroliuoja lošimų bendroves. (S. Lisausko / BNS nuotr.)
Dar vienas žaidėjas
Ekspertas pasiūlė pažiūrėti į kitą su lošimais susijusį dalyvį. „Ką mes matome bankuose? – dėmesį atkreipė ekspertas. – Asmeniui yra nustatytas dienos limitas, mėnesio limitas. Jei asmeniui reikia pervesti didesnę sumą, jis prašo banko leidimo, o šis dažniausiai prašo pagrįsti. Kai kalbama apie milijonus, koks buvo limitas? Net jei darytume prielaidą, kad jis turėjo sąskaitas skirtinguose bankuose, sumos vis tiek buvo didelės, į kurias bankas paprastai atkreipia dėmesį. Pagal pinigų plovimo įstatymą, norint pervesti 15 tūkst. eurų, jau uždegama raudona lemputė ir bankui atsiranda prievolė įsitikinti transakcijos tikrumu ir jos pagrindimu“, – pastebi ekspertas.
Kaip bankas užtikrino, kad būtų atliekamas, pvz., 15 tūkst. eurų pervedimas į lošimų bendrovės sąskaitą? Kaip tie pinigai atsidūrė, kaip jie buvo uždirbti, kokiu pagrindu pervesti – čia pirma patikrinimo procedūra, kurią bankas turėjo atlikti. Antra procedūra – patikrinti, kaip tie pinigai iškeliavo į „Olympic Casino“.
Pinigų iškeliavimas, atrodo, buvo sistemingas. Kiekvienas bankas turi darbuotojų, kurie stebi transakcijų pagrįstumą, judėjimą. Eksperto nuomone, net jei pervedimai siekė tik 5 tūkst. eurų, tačiau buvo sistemingi, klausiama, kodėl. „Galimai čia įvyko tas pats variantas, kaip ir „Top Sport“. LPT labai lengvabūdiškai pažiūrėjo ir pinigai galimai buvo pervesti visai į kito lošėjo sąskaitą, nebūtinai asmuo pervedė juos į savo. Tokias galimybes patvirtina anksčiau pateikti pavyzdžiai“, – svarstė ekspertas.
Veiksmai netinkami
Lietuvos bankas, paaiškėjus, kad dalis galimai pasisavintų lėšų Š. Stepukonį pasiekė per „Payseroje“ turėtą sąskaitą, dar kartą atliko patikrinimą, kaip įmonė laikosi pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos nuostatų.
Lietuvos banko atstovas Vaidas Cibas patvirtino, kad „Paysera“ netinkamai vykdė Š. Stepukonio piniginių operacijų priežiūrą.
„2024 m. vasarį „Payseros“ paprašėme informacijos apie Š. Stepukonio pinigines operacijas, nes norėjome atlikti jo sąskaitų analizę ir „Payseros“ veiksmus šių sąskaitų atžvilgiu. Analizė baigta, savo išvadomis pasidalijome su FNTT, esame išsiuntę oficialius raštus. Atlikta analizė dar kartą patvirtino, kad „Payseros“ požiūris netinkamas ir ji atlieka netinkamus veiksmus, kai kalbame apie pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją“, – teigė V. Cibas.
„Kauno diena“ primena
Europos prokuratūra buvusį „BaltCap Infrastructure Fund“ vadovą Š. Stepukonį yra paskelbusi įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Manoma, kad dalį lėšų investuotojas galėjo pralošti.
„BaltCap“ advokato Dariaus Raulušaičio teigimu, pasisavintų pinigų suma gali siekti ir apie 40 mln. eurų.
Trys „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės teismui yra pateikusios ieškinį Š. Stepukoniui, bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės elektroninių pinigų, esančių Š. Stepukonio ir lošimo įmonių „Payseros“ sąskaitose arba Š. Stepukonio sąskaitose lošimų bendrovėse, grąžinimo.
Anksčiau skelbta, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 m. buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau šiuo metu jis atnaujintas. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos prokuratūra, jį atlikti pavesta FNTT.
Š. Stepukonį Lietuvos teisėsauga sulaikė vasario 10 d., teismas leido jį suimti iki vasario 24 d.
Naujausi komentarai