„Šiandien Minaičiuose – vietoje, kuri tyliai, bet iškalbingai liudija Lietuvos laisvės kainą – minime Valstybės atkūrimo dieną ir 1949 metų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos vasario 16-osios deklaracijos metines. Tai diena, kai okupacijos prislėgtoje Lietuvoje buvo drąsiai ir aiškiai ištarta: mūsų valstybė gyva, mūsų tauta – nepalaužta, o laisvės siekis nėra atidedamas ateičiai“, – per minėjimą sakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Prieš daugelį metų čia, Minaičiuose, kukliame bunkeryje, Lietuvos partizanų vadai sukūrė centrinę kovojančios Lietuvos vadovybę ir priėmė istorinės reikšmės deklaraciją. Ji tapo ne tik pasipriešinimo okupacijai aktu, bet ir aiškiu demokratinės, laisvos ir teisingos Lietuvos valstybės projektu, grindžiamu piliečių lygiateisiškumu, atsakomybe ir pagarba žmogui“, – teigė jis.
Laisvė niekada nėra savaime suprantama – ji reikalauja drąsos, pasiaukojimo ir tvirto vertybinio stuburo.
Pasak Seimo vadovo, šiandien Europoje vėl girdint karo aidus ir laisvę vėl ginant ginklu, partizanų pasirinkimas bei jų ištarta tiesa įgauna ypatingą prasmę.
„Jų sprendimai primena, kad laisvė niekada nėra savaime suprantama – ji reikalauja drąsos, pasiaukojimo ir tvirto vertybinio stuburo. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio šūkis „Atiduok Tėvynei, ką privalai“ ir šiandien išlieka moraliniu orientyru kiekvienam, kuriam rūpi valstybės likimas“, – tvirtino jis.
Šventinėje ceremonijoje pagerbti deklaracijos signatarai ir visi laisvės kovotojai bei paminėta Valstybės atkūrimo diena.
Renginio metu buvo galimybė išgirsti pasakojimą apie partizanų veiklą ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijos paskelbimo aplinkybes, dalyviai kviesti sušilti prie vienybės laužo, pasivaišinti karių paruoštomis vaišėmis.
Prie partizanų bunkerio surengta karinės ginkluotės ekspozicija, o šauliai kvietė dalyvauti taikliojo šaudymo varžybose.
1949-ųjų vasario 2–22 dienomis Minaičių kaime buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas.
Aštuoni partizanų vadai, atstovavę visiems Lietuvos partizanų daliniams ir susibūrę į Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, vasario 16 dieną pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaraciją.
Šis tekstas, greta 1918 metų vasario 16-osios ir 1990 metų kovo 11-osios aktų, laikomas vienu iš trijų atraminių modernios Lietuvos valstybės dokumentų.
Deklaracija, kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais, sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, įteisino Lietuvos laisvės kovotojų sąjungą kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Partizaniniame kare Lietuvoje dalyvavo per 100 tūkst. žmonių, žuvo kone kas penktas partizaninio karo dalyvis – nužudyta 20,5 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
Naujausi komentarai