„Teisingumo ministerija ėmėsi ES Teisingumo Teismo sprendimo analizės ir jo argumentų įtakos Lietuvos nacionalinei teisei. Ją pabaigus bus galima įvardinti, ar kyla poreikis teisės aktų pakeitimams Lietuvoje“, – BNS teigė Teisingumo ministerijos atstovas Paulius Žeimys.

Šiuo metu Lietuvos piliečiui pasikeitus vardą ir pavardę užsienio valstybėje, kurioje jis nuolat gyvena ar yra jos pilietis, Lietuva pripažįsta užsienio valstybėje pakeistus asmenvardžius, neatsižvelgdama, ar jie atitinka lytį.

Teisingumo ministerija ėmėsi ES Teisingumo Teismo sprendimo analizės ir jo argumentų įtakos Lietuvos nacionalinei teisei.

Tai buvo įteisinta 2021 metų pabaigoje teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos įsakymu.

„Tačiau galimybės administracine tvarka keisti lytį civilinės būklės aktuose Lietuvoje nėra, dėl to tai padaryti Lietuvoje vis dar turi įpareigoti teismas“, – teigė P. Žeimys.

ESTT nagrinėtoje byloje vienas translytis Rumunijos pilietis užginčijo savo gimtosios šalies institucijų atsisakymą išduoti jam naują gimimo liudijimą, kuriame būtų atspindėta Jungtinėje Karalystėje pripažinta jo vyriška lytis.

Tuo metu Lietuva 2007-aisiais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl teisės pasikeisti lytį.

Pažeidimas nustatytas dėl to, kad Lietuva nėra priėmusi specialaus įstatymo dėl lyties keitimo, nors apie tokį įstatymą kalbama Civiliniame kodekse.

EŽTT byloje „L. prieš Lietuvą“ pripažino, kad Lietuvos valstybė pažeidė pareiškėjo L. teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir įpareigojo Lietuvą per tris mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo priimti įstatymą, reguliuojantį lyties keitimo tvarką ir sąlygas.

Sprendime buvo nurodyta, kad jeigu per tris mėnesius toks įstatymas negalėtų būti priimtas, valstybė turės išmokėti pareiškėjui 40 tūkst. eurų materialinei žalai atlyginti, ką galiausiai Lietuva ir padarė.