„Įvertinus Konstitucinio Teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad mokyklų tinklo kūrimo kriterijai pagal savo turinį yra antikonstituciniai, nepagrįsti ir negalimi taikyti. KT nevertino nė vieno konkretaus Vyriausybės nutarime nustatyto mokyklų tinklo kūrimo kriterijaus teisėtumo, pagrįstumo, tinkamumo, proporcingumo ir panašiai“, – rašoma ketvirtadienį ŠMSM paskelbtame pranešime.
Ministerija nurodo, kad KT antikonstitucine pripažino formą, kaip tinklo kriterijai nustatyti, t. y. ne Seimo priimtu įstatymu, o Vyriausybės nutarimu, ir artimiausiu metu teiks atitinkamus Švietimo įstatymo pakeitimus.
„ŠMSM rengia ir artimiausiu metu teiks Vyriausybei bei Seimui Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais siūlys nustatyti mokyklų veiklos kriterijus, šiuo metu reglamentuojamus Vyriausybės nutarimu. Tai daroma vykdant praėjusią savaitę priimtą KT sprendimą, kuris įpareigojo mokyklų veiklos kriterijus reglamentuoti Švietimo įstatyme“, – pranešė ministerija.
Įvertinus Konstitucinio Teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad mokyklų tinklo kūrimo kriterijai pagal savo turinį yra antikonstituciniai, nepagrįsti ir negalimi taikyti.
KT praėjusią savaitę paskelbė, kad savivaldos mokyklų tinklo pertvarkos taisyklės, kai kriterijus nustato Vyriausybė, prieštarauja Konstitucijai, nes pagrindiniai principai turi būti įtvirtinti Švietimo įstatyme.
Teismas nutarime konstatavo, kad įstatyme turi būti nustatyti aiškūs kriterijai dėl savivaldos mokyklų tinklo formavimo, ir tik po to jie gali būti sukonkretinti Vyriausybės nustatytose taisyklėse. Šis nutarimas įsigalioja 2024 metų sausio 2 dieną, kad nesutriktų ugdymo procesas ir Seimas turėtų laiko pašalinti prieštaravimams.
ŠMSM šią savaitę paskelbus apie „Tūkstantmečio mokyklų“ programai skirtas lėšas, prezidentas Gitanas Nausėda sureagavo ragindamas ją stabdyti, kol Seime nebus patvirtinti kriterijai mokyklų tinklui.
„Valstybė negali leisti sau apsimesti, kad šio KT nutarimo kol kas nėra, iš pradžių įvykdyti milžiniškas investicijas į švietimą, o tik po to, kai jie jau nieko nebelems, apsispręsti dėl kriterijų, kuriais turi būti tvarkomas mokyklų tinklas. Kriterijų klausimas nėra techninis, kad jį būtų galima palikti Seimui paskubomis spręsti paskutinę minutę“, – nurodyta BNS atsiųstame Prezidentūros komentare.
Anot Prezidentūros, pagal šį Konstitucijai prieštaraujantį Vyriausybės nutarimą savivaldybės privalėjo patvirtinti atitinkamus savivaldos lygmens planus, tai buvo sąlyga dalyvavimui „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje.
Valstybė negali leisti sau apsimesti, kad šio KT nutarimo kol kas nėra, iš pradžių įvykdyti milžiniškas investicijas į švietimą, o tik po to, kai jie jau nieko nebelems, apsispręsti dėl kriterijų, kuriais turi būti tvarkomas mokyklų tinklas.
ŠMSM laikosi pozicijos, kad „visi teiginiai, jog šiandien galiojančios nuostatos yra „antikonstitucinės“ ir negali būti taikomos“, prasilenkia su KT nutarimu.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra pradėjusi „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, pagal kurią numatoma skirti paramą 150-čiai programoje dalyvaujančių ir kriterijus atitinkančių mokyklų, kurias pasirinko savivaldybės, jas sustiprinant ir padarant regiono centrais.
Programoje dalyvaujančios savivaldybės taip pat įsipareigos mažinti jungtinių klasių ir apskritai didinti moksleivių klasėse skaičių, gerinti moksleivių pasiekimus, turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių.
Ministerija planuoja, kad kartu su numatoma bendra mokyklų tinklo pertvarka skatins savivaldybes jungti ar uždaryti mokyklas, kuriose vaikų nepakanka. Kai kurie politikai kritikuoja tokią tvarką, sakydami, kad taip bus sudarytos nelygios galimybės vaikams, o mokyklų negalima uždaryti remiantis kiekybiniais kriterijais.
Į KT dėl mokyklų tinklo kreipėsi opozicijos parlamentarai, prašydami įvertinti, ar Vyriausybė gali nustatyti kriterijus, nuo kurių priklauso savivaldos mokyklų pertvarka ar likvidavimas.
Opozicijos politikai prašė įvertinti atitinkamas Švietimo įstatymo nuostatas ir Vyriausybės patvirtintas mokyklų tinklo kūrimo taisykles. Opozicijos atstovai argumentavo, kad Švietimo įstatymo nuostata dėl pavedimo Vyriausybei nustatyti kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas, prieštarauja Konstitucijai.
Naujausi komentarai