Šitaip ministerija reaguotų į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sausį paskelbtą sprendimą, kad taikydama šią nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Vyriausybė siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas lapkritį iniciatyvą atmetė.

„Šiuo metu Teisingumo ministerijos teisininkai analizuoja tokią galimybę (kreiptis į Konstitucinį Teismą – BNS) ir koks galėtų būti tokio kreipimosi turinys, kiek jis galėtų kvestionuoti atitikimą Konstitucijai“, – BNS šią savaitę sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Anot jos, savo išvadą teisininkai turėtų pateikti iki metų pabaigos, o tuomet bus priimtas politinis sprendimas.

„Esu tikra, kad artimiausiomis savaitėmis galėsime grįžti su atsakymu“, – kalbėjo ministrė.

EŽTT konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, apribodama N. Macatės knygos „Gintarė širdis“ leidybą.

Dalis teisininkų sako, kad dėl tebegaliojančio teisinio reglamentavimo galima kreiptis į KT, jog šis išaiškintų, ar minėta įstatymo nuostata nediskriminuoja dalies visuomenės.

Tuo metu įstatymo keitimo oponentai tikina, kad dabartinė nuostata draudžia niekinti šeimos vertybes ir skatinti LGBTIQ šeimos sampratą, tačiau nedraudžia apie tai informuoti, todėl jos keisti ir nereikėjo.

Dabar jau mirusios rašytojos N. Macatės byloje EŽTT konstatavo, kad apribojus knygos leidybą Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, susijusias su saviraiškos laisve.

Knygą 2013 metais išleido Lietuvos edukologijos universitetas, tačiau po kelių mėnesių knygos platinimą sustabdė.

Tokį sprendimą universitetas grindė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštu, kuriame N. Macatės knyga įvardyta kaip daranti žalą vaikams iki 14 metų. Tuo metu tarnyba savo poziciją aiškino galiojančiu teisiniu reguliavimu.