„Bus didžiulis poreikis tos infrastruktūros. Nesakau, kad įsigijimui, nes geriausias modelis bus ilgalaikė nuoma, visų kvartalų nuoma ir aptarnavimo paslaugų teikimas tame kvartale“, – ketvirtadienį Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuojamoje konferencijoje „Core“ sakė A. Anušauskas.

Pasak ministro, gyvenamoji infrastruktūra ją perkant valstybei kainuotų apie trečdalį milijardo eurų, o nuomojantis sąnaudos būtų daug mažesnės.

Infrastruktūros tūkstančiams vokiečių Lietuvoje ieškoma rengiantis šalyje priimti Vokietijos brigadą, jos kariai dėl ilgo rotacijos laikotarpio į Lietuvą turėtų vykti su šeimomis.

A. Anušausko teigimu, valstybė norėtų nuomotis infrastruktūrą jau vystomuose nekilnojamojo turto (NT) projektuose, o ne laukti naujų.

„Norėtume tiesiogiai kontaktuoti su projektų vystytojais, turinčiais jau vystomus projektus, kad būtų galima juos galbūt šiek tiek pritaikyti“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.

Anot jo, iš pradžių Vokietijos poreikiai dėl civilinės infrastruktūros buvo itin dideli, bet derybose juos pavyko šiek tiek sumažinti.

Be to, į Lietuvą turėtų atvykti mažiau karių šeimų, nei iš pradžių galvota.

„Bet vis tiek tai yra tūkstančiai civilių“, – sakė A. Anušauskas.

Vokietija žada savo brigadą Lietuvoje dislokuoti iki 2027 metų ir tai daro reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje. Šiemet rugpjūtį Lietuva ir Vokietija dėl brigados dislokavimo žada pasirašyti tarpvalstybinę sutartį.

Anksčiau skelbta, kad Vokietijos karių šeimos turėtų gyventi Vilniuje ir Kaune.