Apie tai plačiau papasakojo švietimo ministras Gintautas Jakštas.

– Šiais metais buvo keliamas mokytojų darbo užmokestis. Praeitais metais buvo ilgos diskusijos, buvo siūloma kelti nuo rugsėjo 1 d. Tačiau profesinės sąjungos norėjo, kad kėlimas būtų nuo sausio pradžios. Tai ir buvo padaryta. Taip neįvyksta, kad metų eigoje pakeiti susitarimus ir atsiranda papildomų lėšų. Tad dabar visos diskusijos vyksta apie tai, kiek atlyginimus kelti reikėtų kitais metais. Praeitais metais buvo prašyta, kad viskas būtų pakelta vienu kėlimu. Bet, kai po vieno kėlimo ateina padidėjusi alga, iš karto norima kito kėlimo. Dėl to, kitais metais planuojame, kad būtų du darbo užmokesčio kėlimai – nuo sausio 1 d. ir nuo rugsėjo 1 d.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kitais metais bus rinkimai ir bus kitų politikų, kurie mokytojams pažadės kur kas daugiau nei jūs galite duoti.

– Per rinkimus gali žadėti, ką nori, bet biudžetas yra planuojamas dabar ir bus patvirtintas iki šių metų pabaigos. Bus visiškai aišku, kada ir kiek bus skiriama lėšų kokiam padidėjimui. Nebus galima persigalvoti, nes metų eigoje biudžetas nėra persvarstomas.

– Tai norite pasakyti, kad mokytojai streikuoja be reikalo, nes visi įsipareigojimai iš Vyriausybės pusės yra įgyvendinti? Bet kodėl jie tada streikuoja?

– Streikuoja dėl daugybės susikaupusių problemų. Vienas iš aspektų yra darbo užmokestis, klasių dydžiai. Tačiau susitikdami su streikuojančiais mokytojais, matome, kad švietimo sistemoje yra begalė problemų. Ne visos jos įvardijamos kaip reikalavimai. Mokytojai nori matyti, kaip švietimo biudžetas yra paskirstomas. Dabar, susikaupusių problemų kiekis yra jau toks, kad mokytojai mato prasmę streikuoti.

– Kiek mokytojų vis dar neturi vadovėlių?

– Negalėčiau atsakyti skaičiaus. Tai yra mokyklų klausimas, mokyklos perka vadovėlius. Yra išleisti beveik visi naujai ugdymo programai skirti vadovėliai. Yra galimybė gauti skaitmeninius vadovėlius, kol neįsigijo fizinių.

– Politikai sako, kad mokytojai nepasiruošę vesti gyvenimo įgūdžių pamokos. Ar jie teisūs?

– Mano nuomone, yra daug politikavimo. Kalbamės su mokytojais, tokių žinių, kad šie būtų nepasiruošę, negauname. Matome, kad dauguma temų, kuriomis kalbama, buvo ugdomos integruotai jau nuo 2017 m. Daugeliu atveju, matėme, kad ugdymo buvo nepakankamai.

Todėl ir buvo nuspręsta, kad būtų atskira programa. Sprendimas dėl šios programos buvo priimta buvusios Vyriausybės.

– Sakote, kad tie ministrai, kurie dirbo rengiant šią programą buvusioje Vyriausybėje, dabar yra patys didžiausi kritikai?

Nežinau, ką žino prezidentas. Kalbamės su mokytojais, su mokyklų vadovais, matome, kad yra pasiruošta programai.

– Daugelis kritikų nėra skaitę pačios programos, sako, kad programoje yra dalykų, kurių iš tiesų nėra. Suprantu, kai kildavo diskusijų dėl COVID-19 buvimo. Tai yra virusas, jį sunku pačiupinėti ir įsitikinti, ar jis yra, ar nėra. Kad ne visi pasitiki mokslu, tai jau atskira tema. Bet, kai programa yra vieša ir ją gali paskaityti, kas tik nori, sakyti, kad pasakoti, kad joje yra kažkas, ko nėra, tai yra neatsakinga.

– Kaip reaguojate į Prezidentūros pasiūlymą, kad reikėtų atidėti šią programą, kol jai bus pasirengta?

– Nežinau, ką žino prezidentas. Kalbamės su mokytojais, su mokyklų vadovais, matome, kad yra pasiruošta programai. Programa jau startavo. Nematome jokių priežasčių jos atidėti.

– Tai nereaguosite į šį siūlymą?

– Dėkojame už siūlymą, tačiau programos nestabdysime.

– Kiek teisybės yra diskusijoje apie ši pamoką?

– Pačioje programoje nėra tokios dalies kaip tiesiog lytinis švietimas. Lytinis švietimas yra minimas įvairovės kontekste, kai kalbame apie sveikatą, savęs pažinimą. Tačiau nekalbame apie kažkokių ideologijų propagavimą.