Lietuvos kariuomenė kasmet didės po 450 karių, be to, deramasi su Vokietija dėl artilerijos sistemų įsigijimo, pirmadienį pranešė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Derasi su Vokietija dėl artilerijos sistemų

Lietuva derasi su Vokietija dėl artilerijos sistemų įsigijimo, pirmadienį patvirtino krašto apsaugos ministras J. Olekas, pristatydamas šešerių metų veiklos gaires.

Jis sakė šį klausimą kitą savaitę aptarsiantis su Vokietijos gynybos ministre.

„Kol kas yra tarimosi stadija, nėra jokių įsipareigojimų. Turėsiu galimybių kitą savaitę susitikti su Vokietijos ministre dar kartą Rygoje, pasikalbėsime ir tada galėsime informuoti“, - žurnalistams sakė ministras.

Pasak J.Oleko, didesnės ugnies galios svarbą išryškino karinis konfliktas Ukrainos rytuose, kur kariuomenė kaunasi su Rusijos remiamais separatistais.

Lietuva šiemet trečdaliu padidino gynybos biudžetą, įsigijo papildomai priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, plečia poligonus, ateityje svarstoma pirkti pėstininkų kovos mašinas.

Ministro teigimu, kariuomenė taip pat ketina įsigyti bepiločių orlaivių, dėl jų bus tariamasi ir su Lietuvos gamintojais.

Kariuomenė kasmet didės po 450 karių

Lietuvos kariuomenė kasmet didės po 450 karių, pirmadienį pranešė krašto apsaugos ministras.

„Mes norėtume bent 450 karių kasmet padidinti tarnaujančių skaičių“, - žurnalistams sakė Juozas Olekas.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių.

Pasak ministro, toks augimas leistų pasiekti 70-90 proc. dalinių sukomplektavimą iki 2020 metų.

J.Oleko teigimu, Lietuva svarsto plėsti pernai įkurtas nacionalines Greitojo reagavimo pajėgas, numatomi intensyvesni mokymai su vidaus saugumo tarnybomis, taip pat tariamasi su sąjungininkais dėl Lietuvos karių dalyvavimo NATO kuriamose ypač greito reagavimo pajėgose.

Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas siekia 425 mln. eurų, tai sudaro 1,11 proc. bendrojo vidaus produkto ir yra trečdaliu daugiau nei pernai. Politinės partijos yra sutarusios, kad 2020 metais išlaidos krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto.