Taip ji komentavo plečiamas galimybes tapti mokytojais be pedagoginio išsilavinimo.

„Man atrodo, mes turime veikti, o ne guostis, kad yra bloga situacija visomis kryptimis. Jau privalėjome imtis veiksmų, bet veiksmų nebuvo. Tai mes imamės šitų veiksmų dabar ir tikrai negalime laukti“, – LRT radijui antradienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.

„Dabar bėdojame, kad trūksta mokytojų, bet jeigu dar bėdosime ilgiau, tai liksime tokioje situacijoje, kada nebus kam mokyti mūsų vaikų, ypatingai kaimuose ir rajonuose“, – pridūrė ji.

Naująja tvarka bus plečiamos galimybės ateiti mokytojauti profesionalams iš kitų sričių, jie pedagogo kvalifikaciją galės įgyti jau dirbdami mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.

Dabar bėdojame, kad trūksta mokytojų, bet jeigu dar bėdosime ilgiau, tai liksime tokioje situacijoje, kada nebus kam mokyti mūsų vaikų, ypatingai kaimuose ir rajonuose.

Iki šiol pedagogo kvalifikacijos neįgiję asmenys į mokyklas ateiti galėjo tik tada, jeigu buvo baigę studijų programas, įtrauktas į reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą. Kitų sričių profesionalai, pavyzdžiui, medikai, pradėti dirbti biologijos mokytojais galimybių neturėjo.

Dabar mokyklose galės dirbti aukštąjį nepedagoginį išsilavinimą turintys asmenys, studijų aukštojoje mokykloje metu surinkę bent 60 atitinkamo dalyko kreditų. Pavyzdžiui, jeigu asmuo studijuodamas aukštojoje mokykloje buvo surinkęs 60 matematikos dalyko kreditų, jis galės pradėti dirbti matematikos mokytoju, net jeigu jo studijų programa nėra įrašyta reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše.

Numatyta ir daugiau išimčių mokytojų priėmimui palengvinti.

Pasak J. Šiugždinienės, naujoji tvarka atitinka šiuolaikines realijas.

„Pasaulis pasikeitė, šiuo metu mes visai kitaip įgyjame kvalifikacijas“, – sakė ministrė.

Jos teigimu, šiuo metu iš daugiau nei tūkstančio pedagogines studijas kasmet baigiančių žmonių mokytojais per pirmuosius metus įsidarbina apie 40 proc. absolventų, o penktadalis iš įsidarbinančiųjų eina dirbti į regionus.