Kaip trečiadienį pranešė ministerija, kvietimą ministrė išplatino per ukrainiečių apgyvendinimo sistemą „Stiprūs kartu“, pabrėždama, kad tik apie 10 tūkst., t.y. mažiau nei pusė iš 21 tūkst. Lietuvoje oficialiai įsikūrusių mokyklinio amžiaus ukrainiečių vaikų šiuo metu lanko mokyklą.
„Suprantame, kad dauguma jūsų nori grįžti į tėvynę, bet tampa akivaizdu, kad artimiausiu metu gali būti neįmanoma sugrįžti dėl karo. Kai kurie miestai, gyvenvietės yra stipriai nukentėjusios, net 500 mokyklų yra sugriautos“, – teigė J. Šiugždinienė.
Pasak jos, teisės aktai įpareigoja užtikrinti visų Lietuvoje esančių vaikų nuo 6 iki 16 metų ugdymą – jie mokytis privalo. Šiuo metu Lietuvos mokyklos jau sudaro klases kitiems mokslo metams. Jose laukiami ir ukrainiečių vaikai.
Todėl labai prašau jau dabar užregistruoti savo vaikus į mokyklas, kad jos spėtų pasiruošti priimti naujus mokinius ir mokslo metai prasidėtų sklandžiai.
„Todėl labai prašau jau dabar užregistruoti savo vaikus į mokyklas, kad jos spėtų pasiruošti priimti naujus mokinius ir mokslo metai prasidėtų sklandžiai. Mokyklose vaikai galės mokytis ir bendrauti su bendraamžiais, lankyti ne tik pamokas, bet ir būrelius, išmoks lietuvių kalbos – tai padės geriau jaustis Lietuvoje“, – teigė ministrė.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje trečiadienį ministrė sakė, kad siekiant užtikrinti vaikų ugdymą karo pabėgėlius bus bandoma pasiekti ir per savivaldybių administracijas.
„Mes iki rugsėjo 1 dienos turime kiekvieną vaiką surasti ir užtikrinti ugdymą. Tą darome ir su savivaldybėmis, ir čia, ko gero, neužteks laiškų, reikės ir fizinio pasikalbėjimo su šeimomis“, – pažymėjo J. Šiugždinienė.
Jos pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose mokosi 7900 mokiniai – užimta maždaug 22 proc. savivaldybių deklaruotų vietų, taip pat 2620 vaikų lanko ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, taip užimant 46 proc. deklaruotų vietų.
Registruoti vaikus į mokyklas galima siavivaldybių švietimo skyriuose arba kreipiantis kontaktais, nurodytais adresu https://bit.ly/3a7OosJ. Ministerija prašo informuoti ir apie tuos vaikus, kurie būdami Lietuvoje nuo rugsėjo ketina mokytis nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose.
Iš viso ukrainiečių vaikų iki 17 metų Lietuvoje registruota 21 tūkst. 233, nepilnamečiai sudaro apie 40 proc. iš Ukrainos nuo karo pabėgusių asmenų.
Svarstoma, kad pilietiškumo ir gynybos kursas galėtų tapti privalomu
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė sako, kad svarstoma, jog šiuo metu 10-yje mokyklų išbandomas pilietiškumo ir gynybos kurso baigimas galėtų tapti privalomas.
„Kursą parengėme kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Šaulių sąjunga, kursas šiuo metu bus išbandomas 10-yje mokyklų skirtinguose regionuose, po vieną apskrityje. Kursą išbandys visi atrinktų mokyklų devintokai. Mokyklos atrinktos pagal teritorijas, kuriose Lietuvos šaulių sąjunga turi geriausias galimybes įgyvendinti kursą“, – Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje trečiadienį teigė J. Šiugždinienė.
Ministrė pažymi, kad tai yra grynai praktinis kursas, kurio turinys apima elgesį ekstremalių situacijų metu.
„Jo turinys apima elgesį grynai ekstremalių situacijų metu: maisto ir vandens ruošimą lauko sąlygomis, higieną lauko sąlygomis, piliečių vaidmenį gynyboje, taip pat bus mokomasi dirbti su pneumatiniu ginklu, bus kitos aktualios temos, kursą užbaigs 10 kilometrų žygis, kuriame bus praktiškai išbandomi įgyti įgūdžiai“, – sakė J. Šiugždinienė.
Išbandžius šį kursą mes jį peržiūrėsime ir patobulinsime. Planuojame, kad jis taps neatsiejama bendrojo ugdymo programų dalimi.
Ministrė atkreipia dėmesį, kad viso kurso trukmė yra trys dienos, o bendra valandų trukmė – 21,5 valandos.
„Išbandžius šį kursą mes jį peržiūrėsime ir patobulinsime. Planuojame, kad jis taps neatsiejama bendrojo ugdymo programų dalimi. Kursą veda Šaulių sąjungos instruktoriai ir kiti pasitelkti asmenys, gali būti atsargos kariai, jaunieji šauliai. Taigi, tai nėra mokytojai, kurie veda kursą, tai yra Šaulių sąjunga, kuri ir įgyvendins kurso turinį“, – akcentavo ministrė.
J. Šiugždinienė taip pat pažymėjo, kad kursas papildomų mokyklų išteklių nepareikalaus. Po bandomojo kurso, pasak jos, dar kartą bus peržiūrėtas kurso turinys.
„Planuojama, kad kursas ateityje bus iš trijų dalių, tai yra 5-6 klasėse, 7-8 ir 9-10. Tai jeigu nepavyko sudalyvauti 9-oje klasėje, sudalyvausi 10-oje, bet jis vyks tris kartus per visą mokymosi laikotarpį. Ir svarstoma taip pat, kad tokio kurso baigimas galėtų būti privaloma sąlyga baigti pagrindinį ugdymą, bet sprendimų dar nesame priėmę“, – sakė ministrė.
ELTA primena, kad antradienį po pateikimo Seimas bendru sutarimu pritarė Piliečių pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijai. Projektu numatoma organizuoti privalomus mokymus visiems valstybės tarnautojams, mokyklų mokytojams, 11-12 klasių moksleiviams, alternatyvią krašto apsaugos tarnybą vykdantiems asmenims, 18 metų amžiaus ir vyresniems Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) nariams.
