Šie mokslo metai skelbiami mokyklos bendruomenės metais, o pagrindinis jų tikslas yra ugdymo kokybė ir mokinių pasiekimų gerinimas. Taip teigia švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, kuri džiaugiasi, kad šiemet pirmą kartą per 15 metų į mokyklą eis net tūkstančiu daugiau pirmokų.

„Tai jau yra didelis žingsnis į priekį ir, manau, džiuginanti žinia visiems“, – interviu LRT RADIJUI sako A. Pitrėnienė.

Vaikus į mokyklas ruošiantiems tėvams ji pataria neskubėti pirkti pratybų sąsiuvinių ir galbūt nebūtinų priemonių: „Manyčiau, kad pirmiausia reikėtų susitikti su savo klasės auklėtoja, mokytoja, pasitarti, pasikalbėti ir tada visiems – mokytojams, tėvams – apsisprendus kartu, visą krepšelį supirkti. Taip laimėsime laiko ir sutaupysime pinigėlių, o vaikas turės tas priemones, kurių iš tikrųjų reikia jam ir jo darbui.“

– Nauji mokslo metai jau už kelių dienų. Ar jau visiškai pasiruošta, aišku, kaip dirbs mokylos ir aukštosios?

– Iš tikrųjų šiandien kviečiame didelį būrį „švietimiečių“. Į mūsų sostinę, Edukologijos universiteto salę, sugužės apie 300 žmonių iš visos Lietuvos. Iš kiekvienos savivaldybės atvažiuos ir mokinių, ir tėvų, ir politikų, ir, be abejo, švietimo administratorių. Visi kalbėsimės apie šių metų prioritetus, apie tai, kas mus liūdina, kuo mes džiaugiamės ir ką mums reikia padaryti šiais mokslo metais.

– Ministre, ką Jūs pasakysite tai gausiai auditorijai? Kokios šių metų mokslo naujovės?

– Iš tikrųjų jų yra nemažai. [...] Suformuluosiu dvi pagrindines idėjas, nuo kurių startuos visi kiti judėjimai, visos kitos iniciatyvos mokyklose, visuose švietimo padaliniuose. Kadangi galvojame, kad visas darbas priklauso nuo bendrai priimtų sprendimų, šiuos metus skelbiame mokyklos bendruomenės metais. Pagrindinis šių mokslo metų tikslas yra ugdymo kokybė, mokinių pasiekimų gerinimas.

– Dėl matematikos egzamino būtinybės ir toliau netyla kalbos. Ar tai jau – galutinis sprendimas, ar apie tai dar bus diskutuojama?

– Iš tikrųjų galutinis rezultatas, kad matematikos egzaminas bus norintiems gauti valstybės finansuojamą vietą. Sprendimas yra priimtas prieš dvejus metus. Mes, mūsų šiandienos švietimo vadovai, tiesiog nužeminome kartelę ir pasakėme, kad šiandien iš tikrųjų dar nepasiruošta 36 balų barjerui ir pasilikome prie 16 balų barjero – kaip lietuvių kalbos, užsienio kalbos, taip ir matematikos egzaminui.

– Dėl mokyklų pertvarkos nuo šio rugsėjo nemažai diskutuojama, vasaros metu vykusio protesto metu buvo reikalaujama atidėti Vilniaus tarybos sprendimą, kad didžioji dalis mokyklų, iki šiol turėjusių 12 klasių, nuo rugsėjo taptų pagrindinėmis. Didžiausia problema buvo įvardijama lenkiškos Joachimo Lelevelio mokyklos reorganizavimas. Ar išsisprendė ši problema?

– Iš tikrųjų tinklo pertvarka šiandien dar nesibaigė. [...] Jeigu Seimas nebūtų priėmęs pataisos, visi sprendimai būtų buvę visiškai baigti šių metų rugsėjo 1-ajai dienai. Tačiau Seimas priėmė sprendimą užbaigti tinklą formuoti iki 2017 metų. Todėl šiandien dar yra mokyklų, kurios rugsėjo 1-ąją pasitiks su vidurinės mokyklos statusu, ko lyg ir jau nebeturėtų būti. Bet mes dar turime dvejų metų rezervą ir tikrai tai susitvarkysime.

Be abejo, ateina nauji iššūkiai. Mokinių skaičius 15 metų mažėja. Nežiūrint į tai, kad šiemet mokinių skaičius irgi mažėja 13 tūkst., džiugina, jog pirmokų šiais metais pirmą kartą per 15 metų ateina 1 tūkst. daugiau. Tai jau yra didelis žingsnis į priekį ir, manau, džiuginanti žinia visiems.

Bet tinklo dalykai turės būti sprendžiami savivaldybėse. Tai yra savivaldybės funkcija. Šioje vietoje pagrindinis žaidėjas yra savivaldybės taryba ir, be abejo, švietimo formuotojai. Jie skaičiuoja, kokių mokyklų, kiek reikia savivaldybei, koks galėtų būti optimaliausias mokyklų skaičius ir labiausiai atitinkantis visų mokinių poreikius, kad šie būtų patenkinti.

Tačiau ministerija nenusišalina nuo šios veiklos. Mes tikrai labai talkiname kiekvienai savivaldybei, taip pat – ir Vilniaus savivaldybei su rekomendacijomis, ekspertiniais patikrinimais, ar mokykla atitinka reikalavimus, ar ji galėtų gauti gimnazijos ar unikalios mokyklos statusą. Visus šiuos darbus padedame daryti. Bet pagrindinis sprendimas vienareikšmiškai yra savivaldos tarybos.

– Spauda šiandien aiškinasi, ar brangu vaiką išleisti į mokyklą, ką pirkti. Klausimų, susijusių su pasirengimu, kyla visoms vaikus auginančioms šeimoms. Patirtį šioje srityje sukaupę tėvai pataria neperlenkti lazdos ir neprisipirkti nereikalingų priemonių. O ką Jūs patartumėte?

– Iš tikrųjų [...] tai priklauso nuo amžiaus grupės. Pirmokėliui yra vienos sąnaudos, žinoma, vienuoliktokui, dvyliktokui yra kitos sąnaudos.

Ką aš patarčiau tėvams? Neskubėkime pirkti pratybų sąsiuvinių. Neskubėkime nupirkti visų jums atrodančių labai svarbių priemonių, būtinų mokinių ugdymuisi mokykloje. Kodėl? Todėl, kad galbūt jų yra likę iš praeitų metų, galbūt mokytoja šiemet nesirinks šio pratybų sąsiuvinio, norės kito, o jūs jau būsite nupirkę. Išleisite pinigus be reikalo.

Todėl manyčiau, kad pirmiausia reikėtų susitikti su savo klasės auklėtoja, mokytoja, pasitarti, pasikalbėti ir tada visiems – mokytojams, tėvams – apsisprendus kartu, visą krepšelį supirkti. Taip laimėsime laiko ir sutaupysime pinigėlių, o vaikas turės tas priemones, kurių iš tikrųjų reikia jam ir jo darbui.