Kitąmet pridėtinės vertės mokestis gali padidėti nuo 18 iki 20 proc. Tuo pat metu nuo 24 iki 20 proc. būtų sumažintas gyventojų pajamų mokestis.

Iki paskutinės dienos

Tačiau vis dar nėra galutinio valdančiąją koaliciją formuojančių keturių centro dešinės partijų sutarimo dėl tokių finansinės krizės įveikimo priemonių.

Vakar surengtame eiliniame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partijos, Liberalų sąjūdžio (LS) ir Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) derybininkų susitikime vėl diskutuota dėl būsimos Vyriausybės antikrizinio plano.
"Susitarta dėl 95 proc. plano", – patikino TS-LKD lyderis, kandidatas į premjerus Andrius Kubilius. Jo teigimu, per likusias šios savaitės darbo dienas tikimasi galutinai susitarti ir penktadienį arba pirmadienio rytą parafuoti bei pasirašyti valdančiosios koalicijos steigimo sutartį, kurios dalis bus ir antikrizinis planas.

Papildomo mokesčio nebus

"Dėl daug dalykų išties jau sutarėme, bet liko kai kurie dar nesuderinti klausimai", – pripažino LiCS vadovas Artūras Zuokas.

Pasak jo, pirmiausia partijos nesutaria dėl to, kokius mokesčių tarifus taikyti kitąmet. "Vis dar nėra sprendimo dėl vieno pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčio 20 proc. tarifo taikymo, bet laiko dar yra, todėl susitarti tikimės. Mums reikia dar kai kurių skaičiavimų, kurie parodytų, kaip realiai tokia mokesčių reforma padės skatinti ekonomiką", – kalbėjo liberalcentristų lyderis.

LS pirmininkas Eligijus Masiulis leido suprasti, kad kalbama apie laikiną pridėtinės vertės mokesčio pakėlimą iki 20 proc. "Jis veiktų tol, kol matytume, kad ekonomika atsigauna. Manau, kad toks tarifas bus taikomas neilgai", – vylėsi jis.

LS lyderis taip pat pasidžiaugė, kad pavyko konservatorius įtikinti nebegalvoti apie gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą iki 19 ar 20 proc., drauge įvedant papildomą 4 ar 5 proc. sveikatos draudimo mokestį. "Turime tiesiog sumažinti gyventojų pajamų mokestį iki 20 proc., neįvesdami jokio papildomo mokesčio, nes tik tai padės skatinti vartojimą ir pagerins gyventojų padėtį, ypač turint galvoje, kad gali padidėti pridėtinės vertės mokestis", – kalbėjo E.Masiulis.

Įsigalios nuo sausio

Derybininkai tariasi ir dėl galimybės nuo 15 iki 20 proc. padidinti pelno mokestį. "Tačiau labai rimtai svarstoma galimybė nuliniu tarifu apmokestinti tą pelną, kuris skiriamas investicijoms, tai yra reinvestuojamą pelną", – pabrėžė LS pirmininkas.

Taip pat planuojama panaikinti 15 proc. mokestį, kuriuo apmokestinami autoriniai atlyginimai.

"Kodėl kiemsargis turi mokėti "Sodros" ir sveikatos draudimo įmokas, o žurnalistas ar kitas menininkas, gaudamas kur kas didesnes pajamas, neturi?" – BNS sakė kandidatas į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko postą Kęstutis Glaveckas.

Jeigu šiandien arba rytoj keturių partijų atstovai galutinai sutars dėl mokesčių reformos, šios sistemos pakeitimai bus teikiami Seimui su kitų metų biudžeto projektu.

Numatoma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo sausio 1 d., nors paprastai mokesčių pakeitimai įsigalioja praėjus pusmečiui, kai jie patvirtinami Seime.

"Kai mokesčiai patvirtinami su kitų metų biudžetu, ši išlyga negalioja", – paaiškino konservatorių kandidatas į finansų ministrų Algirdas Šemeta.

Taupymo būdai

Būsimoji koalicija sutarė, kad valdžios įsipareigojimų dėl mokytojų darbo užmokesčio kėlimo galėtų būti nesilaikoma tik "minimaliai": pedagogų algos kitais metais turėtų augti ne mažiau kaip 22–24 proc., nors kitų metų biudžeto projekte, kurį yra parengusi kairioji Vyriausybė, numatytas 32 proc. augimas.

Dėl to kitą savaitę bus tariamasi su mokytojų profesinėmis sąjungomis.

Iki 40 proc. siūloma sumažinti valstybinių įstaigų ir įmonių automobilių parkus, penktadaliu sumažinti valstybinių institucijų, prižiūrinčių verslą, skaičių, 60 mln. litų sumažinti kitų metų Krašto apsaugos ministerijos išlaidas, kad jos atitiktų 2008 m. lygį.
Taip pat siūloma iki gruodžio vidurio sukurti efektyvų mechanizmą, kaip atgaivinti verslo kreditavimą.

BNS inf.