Jaunų žmonių emigracija, žemas gimstamumas ir kitos demografinės raidos problemos yra neigiami veiksniai.

VDU Demografinių tyrimų centras kartu su Baltarusijos mokslų akademijos Ekonomikos instituto mokslininkais vykdė projektą, kurio metu buvo lyginami demografiniai procesai Lietuvoje ir Baltarusijoje bei šių šalių pasirinkti viešosios politikos atsakai į juos.

Tyrimas parodė, kad, nors pastaraisiais metais abiejose šalyse vyko ir pozityvių pokyčių, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ir tarptautiniame kontekste demografinė situacija ir jos prognozės išlieka nepalankios. Dėl didelių emigracijos rodiklių, gyventojų skaičiaus mažėjimo tempai yra gerokai spartesni Lietuvoje, o Baltarusijai, remiantis oficialia šalies statistika, būdingas net nedidelis migracinis prieaugis.

Lietuva priskiriama prie greičiausiai senstančiųjų visame žemyne. Baltarusijoje gyventojų senėjimo tempai lėtesni, tačiau prognozuojama, kad ateityje jie taip pat bus vieni sparčiausių Europoje.

Abiejose valstybėse jau porą dešimtmečių yra stebimas žemas, kartų kaitos neužtikrinantis gimstamumo lygis. Nors Baltarusijos ir Lietuvos politinė, socialinė ir ekonominė padėtis yra skirtinga, tačiau gimstamumo dinamika - labai panaši.

Skirtingai nei Vakarų šalyse, Lietuvoje ir Baltarusijoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgą laiką mažėjo (vyrų) arba svyravo tame pačiame lygyje (moterų). Nepalankius pokyčius lėmė didėjantis mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų bei darbingo amžiaus vyrų mirtingumo augimas dėl smurtinių ir su alkoholiu susijusių mirties priežasčių.

Tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje vidutinę tikėtiną vyrų gyvenimo trukmę labai veikia nesaikingas alkoholio vartojimas ir su alkoholiu susijusios mirtys - apsinuodijimai alkoholiu, alkoholinės kepenų ligos, smurtinės mirties priežastys.

Tiek šiame projekte atlikti, tiek ankstesni tyrimai atskleidė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susiformavo zona, kurioje vyrauja aukštas mirtingumas dėl su alkoholiu susijusių priežasčių - tai didina Lietuvos vyrų mirtingumo rodiklius. Paaiškėjo, kad į šią grupę patenka Lietuvos-Baltarusijos pasienio savivaldybių gyventojai, žemesnio išsilavinimo, bedarbiai, gyvenantys mažuose miestuose, nevedę ar išsiskyrę vyrai.

Pasak mokslininkų, žymiai sumažėjęs gimstamumas lemia ir ateityje dar labiau lems spartų gyventojų senėjimą. Nors pagal daugelį rodiklių, kurie rodo populiacijos senėjimą, Europoje nelyderiauja nei Lietuva, nei Baltarusija, tačiau pagal proceso tempus, ypač artimiausių kelių dešimtmečių perspektyvoje, Lietuva priskiriama prie greičiausiai senstančiųjų visame žemyne. Baltarusijoje gyventojų senėjimo tempai lėtesni, tačiau prognozuojama, kad ateityje jie taip pat bus vieni sparčiausių Europoje.

Mokslininkai pabrėžia, kad, ieškant sprendimų, būtinas dėmesys šeimos ir sveikatos politikai.