Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) siūlo palikti dabar nustatytą tvarką, kai įvertinusios situaciją ir pasitarusios su steigėjais sprendimus dėl mokymo būdo priima pačios švietimo įstaigos.

„Nuskambėjęs siūlymas įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje – skubotas, neišdiskutuotas ir neargumentuotas“, – sakoma antradienį paskelbtame LŠMPS pareiškime.

Ši profesinė sąjunga pažymi, kad vertinant pastarųjų kelių savaičių epidemiologinę situaciją, nerimą keliančių pokyčių duomenys nerodo, todėl ir būtinybės imtis kraštutinių priemonių šiuo metu nėra.

Nuskambėjęs siūlymas įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje – skubotas, neišdiskutuotas ir neargumentuotas.

„Siūlymai įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje nėra pagrįsti jokiais oficialiais duomenimis. Pats esu mokytojas, bendrauju su kolegomis ir vieningai sutariame, kad kuo ilgiau tęsis nuotolinis mokymas, tuo skaudesnes pasekmes patirsime ateityje“, – pranešime cituojamas LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Tuo tarpu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga pirmadienį kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę prašydama „iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu“.

Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. Vyresnieji mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arba mišraus mokymosi.

„Remiantis lapkričio 4 dienos Vyriausybės nutarimu lopšeliai-darželiai ir pradinės mokyklos dirba kontaktiniu būdu. Tačiau praėjus daugiau nei trims savaitėms, situacija katastrofiškai prastėja: švietimo įstaigose užsikrėtimų skaičius sparčiai didėja, serga ir mokiniai, ir mokytojai. Todėl kyla klausimas, ar verta rizikuoti mokinių, mokytojų sveikata ir tęsti darbą gyvai?“ – sako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Atostogų ankstinimas – svarstomas

Šalyje tęsiantis nepalankiai situacijai dėl koronaviruso, kalėdinių atostogų ankstinimas yra svarstomas, tačiau įvesti visuotinio nuotolinio mokymo kol kas neplanuojama, BNS informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Šią savaitę apsvarstysime mokinių žiemos atostogų klausimą. Tai neturi būti vienašališkas ministerijos sprendimas, kadangi jis tiesiogiai paliečia mokinių ugdymą, tėvų darbą, mokyklos ugdymo programas“, – antradienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Kęstutis Butvydas.

„Todėl išklausysime mokyklų atstovų, tėvų bendruomenės narių, epidemiologų nuomones. Atsižvelgę į jas, parengsime ministerijos siūlymus ir sprendimus, kuriuos pateiksime dabartinei arba jau naujai Vyriausybei“, – kalbėjo jis.

Pastebime, kad mokykloms dirbant nuotoliniu būdu, susirgimų skaičius jų bendruomenėje sparčiai nemažėja. Tai rodo, kad užsikrėtimo atvejai nekyla vien ugdymo įstaigose.

Pirmadienį kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą galėtų būti ankstinamos moksleivių žiemos atostogos.

Pasak K. Butvydo, padėtis švietimo įstaigose stebima kiekvieną dieną, tačiau visuotinio nuotolinio ugdymo įvesti kol kas neketinama.

„Pastebime, kad mokykloms dirbant nuotoliniu būdu, susirgimų skaičius jų bendruomenėje sparčiai nemažėja. Tai rodo, kad užsikrėtimo atvejai nekyla vien ugdymo įstaigose“, – komentavo K. Butvydas.

„Praėjusią savaitę apklausėme šalies mokyklas. Daugiau kaip 70 proc. jų nurodė, kad palaiko mišrų ugdymo būdą. (...) Pasitikime mokyklomis, tikrai matome sėkmingų pavyzdžių. Be to, ir dabar, kai ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose kyla susirgimų, su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro žinia jose gali būti paskelbtas nuotolinis mokymas“, – pridūrė jis.

K. Butvydas teigė, kad sprendimai dėl moksleivių ugdymo priimami, remiantis ir užsienio valstybių praktika.

„Šalys pripažįsta, kad svarbu užtikrinti vaikų, mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų saugumą, tačiau reikia ir suteikti mažamečiams tinkamą priežiūrą, ugdymą, be to, vertinamos tėvų galimybės derinti vaikų priežiūrą ir darbą. Žinoma, jeigu situacija blogėtų taip, kad reikėtų priimti kitus sprendimus, ministerija yra pasiruošusi tai daryti“, – komentavo ministro patarėjas.